Jungtinių Valstijų Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), atsakinga už šalies elektroninę žvalgybą, ir jai kai kuriose operacijose talkinęs D. Britanijos Vyriausybinio ryšio centras (GCHQ) sugeba išgauti informaciją iš išmaniųjų telefonų periminėdami juose įdiegtų mobiliųjų programėlių duomenis.
Apie tai, remdamasis buvusio NSA darbuotojo Edwardo Snowdeno surinktais slaptais duomenimis, pranešė dienraštis „The New York Times“.
Pasak jo, specialiosios tarnybos moka periminėti juos dominančių mobiliojo ryšio vartotojų asmeninę informaciją naudodamos vadinamąsias „nutekinančias programėles“ (leaky apps).
Tarp tokių mobiliųjų programų yra ir labai populiarios, pavyzdžiui, „Google Maps“, „Facebook“, „Twitter“, „LinkedIn“, „Flickr“ ir net daugelio labai mėgstamas žaidimas „Angry Birds“, sakoma pranešime.
Skelbiama, kad informacija, gauta periminėjant šių programėlių duomenis, skirstoma į dvi kategorijas: techninę ir asmeninę. Pirmoji apima išmaniojo telefono modelį ir jo indentifikatorių, antroji – žmogaus lytį, amžių, buvimo vietą, šeimyninę padėtį, o kai kuriais atvejais draugų sąrašą ir kitą informaciją, įskaitant ir seksualinius prioritetus, sakoma pranešime.
Tokio pobūdžio šnipinėjimą galima vykdyti nepriklausomai nuo išmaniojo telefono naudojamos operacinės sistemos. E. Snowdeno perimti slapti NSA dokumentai, datuojami 2007–2012 metais, liudija, kad duomenis periminėti galima ir iš „Android“, ir iš „iOS“ aplinkai skirtų programėlių.
Pasak dienraščio, spėjama, kad vienu iš galimu informacijos perėmimo būdų gali būti mobiliosios reklamos tinklams siunčiami duomenys. Jie reikalingi siekiant pateikti kuo labiau konkrečių asmenų poreikius atitinkančią reklamą.
„Angry Birds“ serijos žaidimų gamintojos bendrovės „Rovio“ atstovė Saara Bergstrom dienraščiui pareiškė, kad „Rovio“ nieko nežino apie tokią šnipinėjimo galimybę. Ji patikino, kad bendrovė niekaip nesusijusi nei su JAV, nei su D. Britanijos žvalgybos tarnybomis.
