Lietuvos bankas perspėja kredito kortelių turėtojus neužkibti ant sukčių meškerės – jie internetu mėgina apgaule išgauti asmeninius gyventojų duomenis ir pasisavinti lėšas iš jų sąskaitų.
„Lietuvos bankas neaptarnauja mokėjimo kortelių turėtojų ir nerenka jų duomenų. Bet kokie mėginimai tokią informaciją išgauti interneto svetainėse, turinčiose Lietuvos banko svetainės dizaino elementų, yra apgaulė. Paprasčiausias būdas nuo to apsisaugoti – nereaguoti į įtartinus elektroninius laiškus ir neatskleisti informacijos apie save nežinomiems klausėjams“, – sako Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius.
Apie bandymus sukčiauti Lietuvos bankas informavo teisėsaugos institucijas.
Tokios duomenų vagystės, angliškai vadinamos „phishing“ (žvejyba), sukčių paprastai pradedamos elektroniniu laišku, kuriame yra nuoroda į suklastotą svetainę. Į ją patekus paprastai prašoma pateikti asmeninius duomenis, pvz., elektroninės bankininkystės slaptažodžius, kredito kortelių informaciją. Pagal tokią sukčiavimo schemą gautus duomenis nusikaltėliai gali panaudoti prisijungdami prie informacinių sistemų, vogdami pinigus iš sąskaitų ar elektroninėje erdvėje atsiskaitydami už prekes svetimomis kortelėmis.
„Ragintume gyventojus būti ypač budrius ir kilus įtarimams, kad gali būti sukčiaujama pasinaudojant Lietuvos banko vardu, prašytume kreiptis tiesiai į centrinį banką, taip pat į kitas institucijas, kuriomis galimai neteisėtai bandoma prisidengti. Taip greičiau bus užkirstas kelias žmonių apgaudinėjimui“, – sako G. Simonavičius.
Daugiau informacijos apie sukčiavimo būdus ir patarimų, kaip nuo jų apsisaugoti, rasite Lietuvos banko finansinio švietimo tinklalapyje „Pinigų bitė“, Ryšių reguliavimo tarnybos svetainėje, taip pat mokėjimo korteles išduodančių ir kitas elektroninės bankininkystės paslaugas teikiančių komercinių bankų svetainėse.
Tokioje interneto svetainėje, turinčioje Lietuvos banko svetainės dizaino elementų, sukčiai mėgina gauti kreditinių kortelių duomenis, kuriuos panaudotų sąskaitų tuštinimui.
Paieška archyve
