Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN) geriausiai žinoma dėl didžiojo hadronų greitintuvo, bet šį mėnesį didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija nušvito kiek nauja – ir netikėta – šviesa.
Netrukus gimdyti besiruošianti pora vyko į ligoninę, kai netikėtai suprato, kad mediko pagalbos prireiks gerokai anksčiau, nei bus pasiektas kelionės tikslas. Būsimasis tėtis dirba CERN, tad nedvejodamas pasuko į netoliese esantį kompleksą.
CERN turbūt geriausiai žinomas savo didžiuoju hadronų greitintuvu, taip pat turi kiek mažiau žinomą antiprotonų lėtintuvą, sumažinantį protonų greitį iki 10–30 proc. šviesos greičio, taip pat daug pagalbinės įrangos, skirtos paruošti medžiagą didžiajam hadronų greitintuvui.
Didžiuoju hadronų greitintuvu nagrinėjami fundamentalūs „didžiosios fizikos“ klausimai. Nepaisant to, organizacijos avarinės tarnybos pasiruošusios ir netikėtiems atvejams tokiems, kaip kad gimdymas.
„Mūsų medicinos personalas įrodė, kad yra pasiruošęs bet kam“, – po berniuko, kurį tėvai pavadino Lorenzo, gimimo pranešė CERN.
„Per visus 20 metų mačiau visko, bet toks atvejis buvo pirmasis“ – prisipažino komplekso Medicinos paslaugų vadovė Veronique Fassnacht.
„Bet viskas įvyko greitai ir sklandžiai“, – džiaugiasi tėtis Mario di Castra, kurio sūnus jau pravardžiuojamas „naujuoju hadronu“.
Viena iš CERN tyrimo sričių, kaip sufleruoja didžiausio įrenginio pavadinimas – hadronų dalelės, iš kurių susideda visata.
„Bet reikia pastebėti, kad hadronų niekada nebūna po vieną. Galbūt šito nereikėtų sakyti tėvams“ – pastebi CERN.
