Praėjus daugiau nei 60 metų, per kuriuos spaudoje ir literatūroje pasirodė begalės užuominų apie slaptą karinę bazę „Area 51“, kurioje, esą, atliekami bandymai su ateiviais, CŽV išslaptino duomenis ir pirmąkart oficialiai patvirtino: ji egzistuoja. Tik be jokių mitų, paslapčių ir mokslinės fantastikos srities stebuklų.
407 puslapių apimties dokumente aprašyta su U-2 lėktuvais susijusi karinėje bazėje vykdyta veikla, moksliniai tyrimai ir plėtra. Iki šiol daugiausiai visuomenės atgarsio susilaukė serialo „X failai“ ir filmo „Nepriklausomybės diena“ pateiktos versijos – „Area 51“ tiriami nežemiškų civilizacijų atstovai ir jų technika.
Be jokios abejonės, CŽV dokumentuose nėra nė užuominos apie atėjūnus iš kitų planetų. Tačiau pripažįstama, kad „Area 51“ buvo šnipinėjimui skirtų lėktuvų U-2 bazė. Ši bazė Antrojo pasaulinio karo laikais buvo naudojama kaip „oro šaudykla“, joje jau buvo negrįstas pakilimo takas. Su šiuo pakilimo taku susijusi ir viena istorija, kuomet vos nežuvo svarbiausi U-2 projekto vystytojai: „Nors atrodė, kad pakilimo takas yra grįstas, bet pažvelgus arčiau paaiškėdavo, kad tai tėra ištrypta žemė, ant kurios per dešimtmetį nenaudojimo buvo susidaręs dulkių sluoksnis iki kulkšnių. Jeigu LeVieras būtų pamėginęs leistis ant tokio tako, ratams įstrigus dulkėse lėktuvas tikriausiai būtų trenkęsis nosimi į žemę, o visi pagrindiniai U-2 projekto vadovai būtų žuvę“.
Šiai bazei buvo pasiūlytas „Rojaus rančos“ (Paradise Ranch) pavadinimas, bet populiarioji kultūra nusprendė savaip, rašo theverge.com.
Tai kodėl gi „Area 51“? Tokio pavadinimo šiai karinei bazei oficialiai niekas niekada neketino suteikti, tiesiog jis prilipo kaip kur kas didesnio Nevados bandymų poligono schemos elementas. Prezidentui Dwightui Eisenhoweriui nusprendus dykynę prijungti prie Nevados bandymų poligono ir pavadinti jį „Rojaus ranča“, pastarasis pavadinimas tiesiog neprilipo.
Paieška archyve
