„Saulės sistemą „Voyager 1“ gali palikti po kelių mėnesių ar metų – mes tiesiog nežinome, kada tai įvyks. Tačiau pats laukimas yra labai jaudinantis, nes jis toliau neigia prognozes ir keičia mūsų supratimą apie šiuos mįslingus ir nuostabius vartus į galaktiką“, – sako su „Voyager“ dirbantis mokslininkas Stamatios Krimigis.
Jis su kolegomis iš Johnso Hopkinso universiteto Taikomosios fizikos laboratorijos šią savaitę paviešino naujus duomenis apie pernai gruodį „Voyager 1“ pasiektą regioną Saulės sistemos pakraštyje, kurį mokslininkai pavadino „magnetiniu greitkeliu“. Šioje srityje instrumentas užfiksavo dramatiškus energijos dalelių pokyčius.
Anuomet žiniasklaidoje jau buvo pasirodę svarstymų, kad tai gali reikšti, jog „Voyager 1“ pasiekė Saulės sistemos ribą (heliosferą – aplink mūsų žvaigždę esantį „burbulą“, kurį sukuria Saulės vėjai) ir išskriejo į tarpgalaktinę erdvę, bet NASA to nepatvirtino. „Bendras „Voyager“ mokslinės komandos sutarimas yra toks, kad zondas dar nėra palikęs Saulės sistemos ar pasiekęs tarpžvaigždinę erdvę“, – anuomet sakė projekto mokslininkas Edwardas Stone'as, dirbantis Kalifornijos Technologijos institute Kalifornijoje. Pasak jo, pasiekus tarpžvaigždinę erdvę turėtų būti fiksuojami magnetinio lauko krypties pokyčiai, bet tai dar neįvyko.
Visgi patikslinti duomenys leidžia manyti, jog 18,5 mlrd. kilometrų nuo Žemės nutolęs zondas skrodžia patį Saulės sistemos pakraštį – savotišką heliosferos kiautą. Saulės skleidžiamų dalelių čia beveik neužfiksuojama, o iš tarpžvaigždinės erdvės atskriejančių dalelių skaičius smarkiai padidėjo. Tai yra ženklas, kad „Voyager 1“ jau visai netrukus taps pirmuoju žmogaus sukurtu objektu, palikusiu mūsų žvaigždės sistemą.
„Tarp mūsų sistemos ir išorės yra dar vienas sluoksnis. Būtų logiška manyti, kad tai yra išorinis sluoksnis. Vienintelis klausimas – kokio jis storumo?“ – teigė E. Stone'as. Kada paaiškės atsakymas į šį klausimą, belieka tik spėlioti.
Per 35 metus trunkančią kelionę „Voyager 1“ jau spėjo ne sykį nustebinti. 2004-aisiais jis pasiekė neramią tarpinę sritį (angl. heliosheath), kur dalelės netvarkingai skrieja visomis kryptimis. Buvo manoma, kad tai yra ribinė Saulės sistemos dalis ir įrenginys netrukus pasieks tarpžvaigždinę erdvę, bet jis atsiuntė dar vieną staigmeną. Pernai „Voyager 1“ užfiksavo abstrakčią ribą, kurią mokslininkai pavadino „magnetiniu greitkeliu“ – tarpinės srities suplonėjimą, kurį lengvai kerta energingosios dalelės tiek iš Saulės sistemos, tiek iš išorės. „Tai sritis, kurioje Saulės magnetinis laukas susikaupęs ir susispaudęs – jo stiprumas padidėjo du kartus“, – pastebi E. Stone'as.
Mokslininkai šiuo metu itin atidžiai stebi magnetinio lauko kryptį. Šiuo metu ji sutampa su Saulės generuojamu lauku (rytai-vakarai), o už Saulės sistemos ribų magnetinio lauko kryptis turėtų būti orientuota į šiaurės-pietų ašį. Įrenginys bus laikomas nepalikusiu Saulės sistemos, kol neištrūko iš mūsų žvaigždės magnetinio lauko.
„Voyager 1“ skrieja link žvaigždės „AC +793888“, prie kurios turėtų priartėti per du šviesmečius. Įveikti šį atstumą 19 km per sekundę greičiu skriejančiam įrenginiui reiktų dar 40 tūkst. metų. Tačiau zondo energijos šaltiniai išseks gerokai anksčiau – energijos tyrimų instrumentams turėtų pakakti iki 2020–2025 metų.
Paieška archyve
