„Jei žmonija rimtai galvoja kada nors ateityje keliauti į kitų žvaigždžių sistemas, ruošti roges šitai kelionei reikia pradėti jau dabar“, – į tarpžvaigždinių kelionių perspektyvoms skirtą mokslo konferenciją susirinksiančius ekspertus cituoja „Space.com“.
Kad žmonės išsiruoštų į pirmąjį tarpžvaigždinį skrydį, reikės daugybės dešimtmečių sunkaus darbo, kurio imtis turėtų geriausi planetos protai. Tačiau kai kurie mokslininkai ir inžinieriai ragina šių darbų nebeatidėlioti ir imtis jų tuoj pat. „Tarpžvaigždinė misija bus kelių kartų̃ iniciatyva, kuriai reikės begalinių intelektualinių investicijų ir neaprėpiamo finansinio kapitalo, todėl būtinus darbus pradėti reikia jau dabar, – samprotauja surengti skrydį į kitos žvaigždės sistemą siekiančios ne pelno organizacijos „Icarus Interstellar“ vienas iš įkūrėjų ir prezidentas Ričardas Obouzis (Richard Obousy). – Laikas imtis konkrečių veiksmų, kad mūsų vaikai ir vaikaičiai dabartinę epochą prisimintų kaip erą, kuriai išaušus, nusprendėme darbuotis visi kartu bendram labui, užuot konkuravę ir kovoję tarpusavyje.“
Kad projektas būtų pradėtas įgyvendinti, „Icarus Interstellar“ rugpjūčio 15–18 d. Dalase (JAV) organizuoja konferenciją „Starship Congress“ („Žvaigždėlaivio kongresas“), į kurią rinksis kosmoso tyrinėtojai, raketų ir erdvėlaivių inžinieriai bei kiti ekspertai.
Rengiant tarpžvaigždinius skrydžius, iškils ir etinių problemų, numato konferencijos organizatoriai. Jei žmonijos žvaigždėlaivis atskris į planetinę sistemą, kurioje egzistuos nežemiška gyvybė, kaip į tai sureaguos tos planetinės sistemos gyventojai?
„Be logistinių ir ūkinių tarpžvaigždinės kelionės aspektų, reikia pagalvoti ir apie galimą žmonijos kontaktą su kitomis gyvybės formomis“, – atkreipia dėmesį konferencijos kūrybinės strategijos direktorius Maikas Mongas (Mike Mongo).
Konferencijos metu bus skiriama dėmesio praktiniams tarpžvaigždinio skrydžio aspektams: planuojami tyrimai, kuriais bus mėginama įvertinti, kiek ir ko galima pasiekti nuosekliai vykdant užsibrėžtus tikslus. Pavyzdžiui, pirmąją konferencijos dieną bus diskutuojama apie artimiausią ateitį (artimiausius du dešimtmečius). Antrą dieną bus apžvelgtas 20–50 metų laikotarpis, trečiąją – 50–500 metų laikotarpis.
Tarpžvaigždinėms misijoms reikės pažangių variklinių technologijų, kurios galėtų žvaigždėlaivį skraidinti kur kas greičiau nei dabartinės raketos. Kaip galimos alternatyvos tokiems sprendimams minimi ir branduolinės sintezės varikliai, antimaterijos varikliai ir pan. Kai kurie inžinieriai svarsto galimybę apie keliones greičiu, didesniu už šviesos greitį – keliaujant pro erdvėlaikio kirmgraužas.
Kol kas daugelis šių technologijų tebėra idėjų lygmenyje ir nėra parengtos skristi, tačiau R. Obouzis nusiteikęs optimistiškai ir viliasi, kad kažkuri iš šių technologijų nuskraidins žmones į kitos žvaigždės sistemą – galbūt jau šio šimtmečio pabaigoje.
„Man regis, daugelis pervertina, ką galėtume pasiekti per trumpą laikotarpį – pvz., per artimiausius 5–10 metų, – pasakojo R. Obouzis. – Tačiau jie smarkiai nepakankamai vertina, ką mes galėtume padaryti per ilgesnį laikotarpį – per keletą dešimtmečių ar per šimtmetį.“
