Briuselyje ES Konkurencingumo Taryba kartu su Europos Komisijos vidaus rinkos ir paslaugų komisaru Michel Barnier pritarė poreikiui reformuoti pasenusią autorių teisių mokesčių sistemą, paremtą laikmenų ir įrangos apmokestinimu.
Europos statistinis gyventojas skaitmeninei muzikai įsigyti išleidžia keturis kartus mažiau nei tokiose šalyse kaip Japonija ar JAV, kuriose tokių autorinių rinkliavų nėra. Dėl to akivaizdžiai nukenčia Europos kūrėjai.
Dėl autorių teisių sistemos barjerų Europoje kelią sunkiai prasiskina teisėtas skaitmeninių kūrinių platinimas, pavyzdžiui, iš pasaulyje veikiančių 500 „online“ muzikos platinimo platformų Europoje veikia tik 14. Taip yra dėl to, kad dabartinė ir Europoje, ir Lietuvoje veikianti autorinės rinkliavos nuo tuščių laikmenų ir įrangos sistema teisiškai nesuderinama su skaitmeniniais kūrinių platinimo verslo modeliais – tai ir lemia visos Europos, lyginant su kitomis šalimis, nuolat didėjančią skaitmeninę atskirtį. Dabar veikianti sistema taip pat nepateisina ir pirminių tikslų – užtikrinti autoriams sąžiningą kompensaciją bei apsaugoti vartotojų teises.
Konkurencingumo Taryboje susirinkę ministrai reformų būtinybę pripažino išklausę buvusio komisaro Antonio Vitorino ataskaitos apie autorių teisių mokesčius Europoje. Ataskaitoje atskleidžiama, kad 27 skirtingos Europos nacionalinės autorių teisių ir autorinės rinkliavos sistemos (skirtingi produktai, skirtingi tarifai, skirtingos taisyklės) yra pagrindinis šaltinis problemos, lemiančios esminį nesuderinamumą su Europos vidaus rinkos principais, taigi ir vieninga skaitmenine rinka. Skaitmeninių kūrinių platinimui jos paprasčiausiai nėra.
Buvęs Europos komisaras A. Vitorino pateikė šalių ministrams savo paaiškinimus, kodėl dabartinė autorių teisių mokesčių sistema Europoje sukelia daug problemų ir yra tapusi pagrindiniu trikdžiu vieningai Europos skaitmeninei rinkai vystytis. Skirtingos ir tuo pačiu uždaros kiekvienos šalies (teisės admininstruojamos teritoriškai) nacionalinės autorių teisių sistemos žaloja skaitmeninę Europos rinką bei skatina šešėlinę ekonomiką.
Nepriklausomas tyrimas parodė, kad išsprendus autorių teisių mokesčių sistemos problemas, vieninga skaitmeninė rinka Europai atneštų daugiau kaip 500 papildomų milijardų eurų arba 4 proc. nuo BVP naudą. Kadangi ministrai kol kas dar nepatvirtino konkretaus veiksmų plano, Europos IRT asociacija „DigitalEurope“ ragina Europą kuo greičiau imtis veiksmų.
„Šis Konkurencingumo Tarybos apsisprendimas rodo aiškų postūmį – pradedama pripažinti, kad reformos yra būtinos. Tačiau, kaip pabrėžia ir DigitalEurope, šio apsisprendimo rezultatas labai priklauso nuo to, kaip greitai bus imtasi realių veiksmų“, – sako Vilma Misiukonienė, asociacijos „INFOBALT“ Europos Sąjungos reikalų ir Intelektinės nuosavybės vadovė.
Pasak V. Misiukonienės, šis klausimas labai aktualus ir Lietuvai. „Šiuo metu Lietuvos kūrėjams yra sukuriami barjerai legaliais būdais skaitmeniniu būdu skleisti savo kūrinius ir gauti iš to pajamų, todėl vieningos skaitmeninės rinkos Europoje sustiprinimas jiems būtų ypač naudingas. Konkurencingumo Taryboje priimtas strateginis sprendimas nubrėžia gaires, kad dabartinės autorinės rinkliavos – netinkamas pasirinkimais Europai“, – sako V. Misiukonienė.
Šių metų pradžioje Europos Komisijai buvo pristatyta EK paskirtojo Mediatoriaus ataskaita dėl privataus kopijavimo ir dauginimo autorinių rinkliavų, kurią Vidaus rinkos ir paslaugų padalinio komisaras M. Barnier pavedė parengti buvusiam EK Komisarui A. Vitorino.
Paieška archyve
