Latvijoje, Liepojos mieste įsikūrusioje energiją taupančių lempučių perdirbimo gamykloje „Lampu demerkurizacijas centrs“ per metus perdirbama 200–250 t perdegusių taupiųjų lempučių. Į šį fabriką lemputės atkeliauja ir iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos. Fabrike veikia dvi energiją taupančių lempučių perdirbimo linijos: viena skirta ilgosioms (60–180 cm ilgio) gyvsidabrio lempoms perdirbti, kita – energiją taupančioms lemputėms.
„Neperdirbamų lempų nėra – kiekviena į šią gamyklą patekusi lemputė pirmiausia yra įvertinama pagal pavojingumą aplinkai ir antriniam panaudojimui gaunamas medžiagas, o tada parengiama perdirbt“, – pastebi mūsų šalyje taupiųjų lempučių surinkimu besirūpinančios organizacijos „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė.
Pasak jo, Liepojos gamykloje visas lempučių perdirbimo procesas yra kompiuterizuotas, sklandžiam darbui užtikrinti įrenginyje yra sumontuoti net 76 skirtingi, visą perdirbimo procesą reguliuojantys davikliai. 80 proc. visų gamykloje perdirbamų lempų yra ilgosios gyvsidabrio lempos, dažniausiai surenkamos iš įmonių. Didžiąją dalį šių lempų sudaro stiklas (apie 80 proc.), taip pat – metalas, plastmasė, elektronikos dalys, fluorescenciniai milteliai.
Lempų perdirbimo procesas susideda iš kelių etapų: pirmiausia lemputės suskirstomos pagal ilgį – vienu metu aparate gali būti perdirbamos tik vienodo ilgio lemputės. Tada, jau patekusioms į perdirbimo liniją lemputėms specialiais peiliais nupjaunami galai ir iš stiklinio vamzdelio vidaus itin stipria oro srove išpučiami fluorescenciniai milteliai. Likęs stiklas patenka į specialias talpas ir, kaip ir kitos medžiagos, tampa žaliava antriniam panaudojimui.
Įprastos energiją taupančios lemputės yra perdirbamos itin aukštoje temperatūroje. Gatvės apšvietimo lempos, priklausančios dujošvyčių lempų kategorijai, perdirbamos atskirai. Šių lempų stiklas turi specialių priemaišų, dėl kurių stiklas negali būti maišomas su kitų energiją taupančių lempų stiklu.
Kiekviename perdirbimo etape į orą išmetamas medžiagas matuoja specialūs davikliai, o į lauką patenkantis oras dar specialiai valomas aktyviąja anglimi. Beveik 100 proc. iš perdirbamų lempų gaunamų žaliavų panaudojamos pakartotinai. T. Ruželė pastebi, kad gamyklos perdirbimo pajėgumai nėra visiškai išnaudojami dėl energiją taupančių lempučių ilgaamžiškumo: „Šiuo metu tik pradedama jas dažniau pirkti, nes kuo toliau, tuo mažiau visose Europos Sąjungos šalyse bus parduodama neekonomiškų senųjų kaitrinių lempučių ir pereinamą prie taupiųjų.“
Liepojos gamykloje atskirai yra kaupiamos ir kitos atliekos: popierius, kartotinės dėžės, lempų apsauginės plėvelės. Vėliau šios atliekos atiduodamos specialioms įmonėms, atsakingoms už tvarkingą jų perdirbimą. Gamykla Liepojoje veikia nuo 1991 m. Šiuo metu joje dirba 5 darbuotojai.
Latvijoje ir Estijoje lempučių surinkimu besirūpinanti „Eko gaisma“ mūsų šalyje veikia „Ekošviesos“ vardu. „Ekošviesa“ energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuoja nuo 2010 m. Surinktos lemputės yra atiduodamos elektroninių atliekų perdirbėjams, kurie, naudodami specialias technologijas, saugiai pašalina gyvsidabrį, o stiklą perdirba antriniam panaudojimui. Elektrą taupančių lempučių surinkimo punktų adresai skelbiami interneto svetainėje www.eko-sviesa.lt.
Paieška archyve
