Šiuo metu beveik pusė ES piliečių (46 %) internete ieško darbo, naudojasi viešąja biblioteka, pildo mokesčių deklaracijas, registruoja gimimą, teikia paraišką išduoti pasą arba naudojasi kitomis e. valdžios paslaugomis. 80 % piliečių teigia, kad dėl internetinių viešųjų paslaugų jie sutaupo laiko, 76 % patinka lankstumas, o 62 % tvirtina dėl jų sutaupantys pinigų. Tačiau šie naudotojai labiau patenkinti internetine bankininkyste (ją vertinantys 8,5 balo iš 10) ir pirkimu internetu (7,6 balo) negu internetu teikiamomis viešosiomis paslaugomis (6,5 balo).
Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes šiuos rezultatus komentavo taip: „Tai gera žadančios e. valdžios tendencijos Europoje. Tačiau kai naudotojai labiau patenkinti internetinės bankininkystės negu internetinėmis viešosiomis paslaugomis, tai rodo, kad valdžios įstaigos privalo e. valdžios paslaugas geriau pritaikyti naudotojų poreikiams. Be to, turime labiau pasistengti, kad e. valdžia funkcionuotų tarptautiniu mastu.“
Europos skaitmenine darbotvarke siekiama, kad iki 2015 m. e. valdžios paslaugomis naudotųsi 50 % ES piliečių.
Atliekant 2012 m. e. valdžios lyginamąją analizę apklausta 28 000 interneto vartotojų iš 32 šalių. Keletas pagrindinių išvadų:
- Populiariausios paslaugos – pajamų mokesčių deklaracijos (73 % naudotojų jas pildo internete), su persikėlimu gyventi kitur susijusios paslaugos arba adreso keitimas (57 %) bei stojimas į aukštojo mokslo įstaigas ir (arba) studentų stipendijų paraiškos (56 %).
- Nors 54 % tyrime dalyvavusių respondentų vis dar labiau patinka paslaugomis naudotis bendraujant gyvai arba kitais tradiciniais būdais, bent 30 % iš jų nurodė, kad jie taip pat galėtų tapti reguliariais e. valdžios paslaugų naudotojais, jei būtų teikiamos jiems svarbesnės paslaugos.
- 47 % e. valdžios paslaugų naudotojų galėjo atlikti viską, ką reikėjo, o 46 % – tik iš dalies.
Iš ataskaitos taip pat matyti, kad reikėtų patobulinti su svarbiais gyvenimo įvykiais, pavyzdžiui, darbo praradimu arba paieška, įmonės steigimu ir registravimusi studijuoti, susijusias internetu teikiamas paslaugas.
- Vidutiniškai daugiau negu pusę su šiais esminiais gyvenimo įvykiais susijusių administracinių formalumų savo šalyje gyvenantys piliečiai gali sutvarkyti internetu. Apie likusius formalumus interneto svetainėse informuojama. Tačiau reikia didesnio skaidrumo ir labiau bendrauti su naudotojais, kad piliečiams būtų suteikta daugiau galių.
- Beveik 2 mln. iš vienos ES valstybės narės į kitą keliaujančių arba į darbą važinėjančių asmenų padėtis ne tokia gera. Dauguma valstybių narių suteikia informacijos apie studijas ar įmonės steigimą užsienyje, bet registruotis internetu ne taip įprasta. Kitų ES valstybių narių piliečiai gali internetu užsiregistruoti studijuoti tik 9 šalyse, o imtis kai kurių veiksmų norint steigti įmonę tokiu būdu galima tik 17 šalių.
