Mokslo komunikacijos konkurso „Šlovės laboratorija“ nugalėtoja tapo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros doktorantė Violeta Araminaitė. Pranešimą apie lietuviško vandens vertę šmaikščiu pavadinimu „Gerti ar negerti – štai mįslė“ pristačiusi V. Araminaitė birželio pradžioje atstovaus Lietuvai pasauliniame „Šlovės laboratorijos“ (angl. „FameLab“) konkurse Jungtinėje Karalystėje.
Trečią kartą Lietuvoje vykusiame konkurse dalyviai, norėdami per 3 minutes „populiariai“ papasakoti mokslinę žinią, savaitgalį įvykusiame konkurso finale parodė nemažai išradingumo. Aiškindami fizikinius, cheminius ir kitokius sudėtingus mokslinius reiškinius tiksliųjų, technologinių ir medicinos mokslų studentai, pedagogai ir mokslininkai pasitelkė įvairiausias priemones ir palyginimus, pradedant Stasio Povilaičio šlageriu, magijos triukais, baigiant kulinarija ir drabužių dizainu. Trys minutės – tiek laiko scenoje gavo kiekvienas „Šlovės laboratorijos“ dalyvis. Jo turėjo pakakti išaiškinti su mokslu nesusijusiems žmonėms naujausius ar įdomiausius mokslo atradimus ir parodyti, kaip jie paliečia kiekvieno žmogaus gyvenimą.
Konkurso nugalėtoja, VU doktorantė ir dėstytoja V. Araminaitė užsibrėžė per 3 minutes publikai ir komisijai įrodyti, kad Lietuvoje tiekiamas vandentiekio vanduo yra itin geros kokybės. Ji paaiškino, kodėl įvairūs pasiūlymai gerinti vandens kokybę filtrais, chemikalais ir kitais būdais yra nevertingi: užuot pagerinę vandens kokybę jie ją pablogina, o kai kurie preparatai netgi gali būti pavojingi.
Publikos simpatijos atiteko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto šešto kurso studentui Eugenijui Žvykui. Skiepų kūrimo ir veikimo principus auditorijai jis pristatė pasitelkęs ryškiai aprengtas lėles. Pasak E. Žvyko, virusus žmogaus organizmas atpažįsta pagal tam tikrus išorės požymius, populiariai tariant, – apdarus, ir būtent šį reiškinį mokslininkai pasitelkia kurdami skiepus.
„Kiekvienais metais „Šlovės laboratorijos“ konkursas Lietuvoje sukelia vis daugiau susidomėjimo, žadina aistras ir uždega diskusijas. Šiemet atradome labai talentingų kalbėtojų apie mokslą, kurie sugebėjo ne tik įžiebti domėjimąsi mokslu, bet ir parodyti mokslinių tyrimų reikšmę kasdieniam mūsų visų gyvenimui, – sakė „Šlovės laboratorijos“ vadovė Danguolė Kiznienė. – Tam tikra prasme, visi konkurso dalyviai yra nugalėtojai: jie priėmė nelengvą iššūkį, įveikė abejones, baimę ir žengė į sceną. Tikimės, kad drauge su jais paskatinsime ir daugiau Lietuvos mokslininkų kalbėti apie savo darbus su visuomene.“
Geriausią kalbėtoją rinko mokslininkų ir komunikacijos profesionalų komisija, kurioje – žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius, VU Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. habil. dr. Osvaldas Rukšėnas, VU Biochemijos instituto Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriaus vedėjas doc. dr. Gintaras Valinčius, KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Fizikos katedros habilituotas fizinių mokslų daktaras prof. Arvaidas Galdikas, Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos mokslo darbuotoja, technologijos mokslų daktarė Diana Meilutytė-Barauskienė.
V. Araminaitė birželio 4–8 dienomis mūsų šaliai atstovaus Jungtinės Karalystės Čeltenhamo mokslo festivalyje vyksiančiame „Šlovės laboratorijos“ konkurse. Dėl geriausio pasaulyje kalbėtojo apie mokslą titulo ji susirungs su daugiau nei dvidešimčia mokslininkų iš beveik visų pasaulio žemynų.
Paieška archyve
