JAV mokslininkai siūlo NASA į didžiausią grėsmę Žemei keliantį asteroidą 1999 RQ36 nusiųsti zondą, kuris „prižvelgiamas“ kito zondo OSIRIS-REx, smogtų į asteroidą 440 kg sviediniu. Misijos projektą gynybos nuo asteroidų ir kometų klausimams skirtoje konferencijoje pristatė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos darbuotojas Stivas Česlis (Steve Chesley).
Asteroidas 1999 RQ36 naujausiais vertinimais yra potencialiai didžiausią pavojų Žemei keliantis užfiksuotas tokio tipo kosminis objektas, taps naujos NASA misijos – OSIRIS-REx – taikiniu. Zondo paleidimas planuojamas 2018 m. Minimalus zondo uždavinys – paimti asteroido grunto mėginį ir išmatuoti vadinamojo Jarkovskio efekto jėgą. Jarkovskio efektas (angl. – Yarkovsky effect) – asteroido išstūmimas iš orbitos saulės spinduliams įšildžius vieną kosminio akmens pusę.
Reaktyvinio judėjimo laboratorijos specialistai siūlo pasinaudoti tuo, kad OSIRIS-REx greta asteroido 1999 RQ36 praleis pakankamai daug laiko ir ta pačia proga į asteroidą paleisti dar vieną aparatą – ISIS. Šį zondą siūloma paleisti 2016 m. kovą kartu su Marso zondu InSight. Tokiu atveju ISIS asteroidą pasiektų 2021 m. vasarį, pagrindinei OSIRIS-REx misijai jau pasibaigus.
Per 90 savo darbo dienų ISIS į asteroidą paleistų 440 kg sviedinį be sprogmenų. Šiam pataikius į asteroidą, abu zondai ištirs susiformavusį kraterį. Be to, ISIS taptų pirmu praktiniu eksperimentu mėginant asteroidą dirbtiniu būdu išstumti iš orbitos.
„Toks sėkmingas misijos OSIRIS-REx grafiko, ISIS plano ir „laisvos vietos“ zondo Insight starto metu 2016 m. sutapimas yra nepaprastai retas ir gali pasitaikyti tik sykį per gyvenimą, – tvirtina S. Česlis. – Tikiuosi, kad mums juo pavyks pasinaudoti.“
Kitas panašaus pobūdžio NASA projektas – zondas „Deep Impact“ – 2005 m. praskrido šalia kometos 9P/Tempel 1 ir į jos branduolį pasiuntė 370 kg sviedinį. Tąsyk „Deep Impact“ dėl kilusių dulkių nesugebėjo užfiksuoti išmušto kraterio – tai po šešerių metų padarė kitas zondas „Stardust“.
1999 RQ36 yra apolonų tipo asteroidas, atrastas 1999 rugsėjo 11 d., kurio skersmuo – 493 metrai. Šis kosminis akmuo astronomų stebimas itin akylai – Arecibo observatorijos planetiniu radaru ir Glodstouno giliojo kosmoso tinklo įranga.
Naujausias dinaminis tyrimas, kurį su kolegomis atliko Andrea Milani, nustatė net 8 pavojingų priartėjimo momentų seriją laikotarpiu nuo 2169 iki 2199 m. Kumuliacinė jo smūgio tikimybė priklauso nuo skurdžiai suprantamų objekto fizinių ypatybių, tačiau nedidesnė nei 0,07 proc. (visais 8 atvejais). Kad būtų galima patikslinti asteroido 1999 RQ36 ir Žemės susidūrimo tikimybę, būtina sudaryti tikslų asteroido formos modelį ir atlikti papildomus stebėjimus, kurių metu būtų įvertintas Jarkovskio efektas.
Paskaičiuota, kad maždaug 500 metrų skersmens asteroidas į Žemę gali trenktis maždaug kas 130 tūkst. metų.
