Balandžio mėnesį Europos kosmoso agentūros (ESA) raketa „Vega“ turėtų iškelti į orbitą pirmąjį Estijos dirbtinį Žemės palydovą „ESTCube-1“.
Iš kitų nanopalydovų jis išsiskirs originalia stabdymo sistema, paremta itin plonu aliumininiu trosu. „ESTCube-1“ palydovą projektavo ir montavo kelių Estijos mokslo institucijų specialistai, darbus koordinavo Tartu universitetas.
Pasak jo atstovų, šiame mažajame palydove bus naudojama ypatinga manevravimo orbitoje technologija. Ji naudoja elektrinės Saulės burės sprendimą: palydovas orbitoje išskleis ploną metalinį trosą, kuriuo tekanti elektros srovė leis keisti orbitos parametrus, padidinti greitį ar pristabdyti.
Šios sistemos veikimo principas paprastas – palydovas prie jo prijungtame aliumininiame trose generuos teigiamą elektros krūvį, kuris stabdys apie 470 km/ s greičiu lekiančius Saulės vėjo jonus.
Tokiu būdu sukuriama nors ir nedidelė, bet nuolatinė ir „nemokama“ palydovo trauka. Pasak Tartu universiteto atstovų, „ESTCube-1“ palydovui buvo pagamintas 10 metrų ilgio ir vos 50 mikrometrų skersmens aliuminis mikrotrosas. Jo skersmuo yra dvigubai mažesnis už žmogaus plauko. Kas centimetrą prie šio troso pritvirtintas dar plonesnis, vos 25 mikrometrų skersmens metalinis laidelis.
Specialistų teigimu, žemojoje orbitoje, į kurią bus iškeltas „ESTCube-1“, toką elektrinę Saulės burę galima naudoti kaip stabdymo sistemą. Be to, ateityje kosminiai aparatai su tokio pat tipo, bet didelėmis burėmis galės keliauti po visą Saulės sistemą.
Jei eksperimentas su estiška 10 metrų elektrine saulės bure bus sėkmingas, kitais metais nanopalydovą „CubeSat Aalto-1“ su tokiu pat, bet jau 100 metrų ilgio trosu planuoja paleisti ir Suomija.
