Mobiliųjų telefonų gebėjimų yra daugybė ir jie labai skirtingi. Šie prietaisai naudoti žymėti maliarijos sklaidą Rytų Afrikoje, o dabar mobili technologija pasitelkta matuojat kritulių kiekį.
Tinklų operatoriai naudoja mikrobangas, kurios sujungia mobiliojo ryšio bokštus. Kai lyja, signalas, gaunamas kitame bokšte, gali susilpnėti dėl lietaus lašų refleksijos, rašo NewScientist.com.
Tuo pasinaudoję Nyderlandų mokslininkai sudarė šalies kritulių žemėlapį. Anot jų, tokia technologija gali padėti tiksliau prognozuoti potvynius ir užtikrinti kritulių stebėseną realiu laiku skurdesnėse šalyse, kur įprasta meteorologinė įranga – retas dalykas, tačiau mobilieji telefonai plačiai naudojami.
Šios technologijos esmė – mobilaus ryšio bokštai, fiksuojantys mikrobangų transmisijų signalo, gaunamo iš gretimo bokšto, stiprumą. Bokštus paprastai skiria maždaug 3 kilometrų atstumas. Signalai perduodami pastoviu stiprumu ir, didėjant atstumui, galima prognozuoti, kiek jis susilpnės – kai nelyja.
Naudodamas operatoriaus „T-Mobile“ pateiktus duomenis, Aartas Overeemas iš Karališkojo Nyderlandų meteorologijos instituto su komanda sukūrė algoritmą, kuris naudoja skirtumus tarp tikėti signalo stiprumo ir silpnesnių signalų, gaunamų tada, kai įsiterpia lietaus lašai.
Nyderlanduose yra maždaug 8 tūkst. mikrobangų linijų, o mokslininkai galėjo naudoti maždaug 2,4 tūkst. jų duomenis. Signalo stiprumas fiksuotas kas 15 minučių. To pakako, kad būtų galima gauti kritulių kiekio visoje šalyje momentinį vaizdą. Palyginimui, meteorologijos institutas turi tik 32 lietaus matavimo prietaisus, kurie duomenis renka kas 10 minučių.
Komanda kritulių kiekį matavo nuo 2011 metų birželio iki rugsėjo ir nustatė, kad duomenys, gauti iš mobiliųjų duomenų, atitinka tuos, kurie gauti naudojant tradicinius kritulių matuoklius ir radarą.
