2012 metais į SEB banką kreipėsi 97 gyventojai, nukentėję nuo telefoninių sukčių. Šie žmonės nepažįstamiems asmenims padiktavo savo prisijungimo prie paslaugų internetu sistemos duomenis ir dėl to prarado beveik 428 tūkst. litų, iš jų maždaug 144 tūkst. litų apgautųjų vardu paimta greitųjų kreditų. Absoliuti dauguma apgautųjų (94 proc.) yra moterys, kurių amžiaus vidurkis – 54 metai. Neteisėtai sukčių pervestoms piniginėms lėšoms paimti buvo panaudotos 112 asmenų sąskaitos.
Bankas taip pat pastebi, kad maždaug 6 iš 10 atvejų sukčiai, iš asmens sąskaitos pasisavinę lėšas, jo vardu dar paima ir greitąjį kreditą, kadangi tam pakanka tik prisijungti prie banko paslaugų internetu sistemos. SEB banko 2012 metų duomenimis, vidutinė neteisėtai pasisavintų lėšų iš sąskaitų suma buvo 4 411 litų, o apgautojo vardu paimto greitojo kredito vidutinis dydis – dar beveik 2 364 litų.
Pasak SEB banko Prevencijos departamento direktoriaus Audriaus Šapolos, ši statistika rodo, kad labai svarbu šviesti žmones dėl dviejų pagrindinių priežasčių: kad jie sukčiams nepatikėtų savo prisijungimo prie banko paslaugų internetu sistemos duomenų, ir kad su sukčiais nebendradarbiautų tie, kurie leidžia sukčiams pasinaudoti jų sąskaitomis ir gauti neteisėtai pasisavintas lėšas.
„Pastarieji žmonės padeda sukčiams arba iš nežinojimo, arba susivilioję sukčių siūlomu atlygiu. Primename, kad šie tarpininkai, paskolinę savo sąskaitas pinigų pervedimo operacijoms, yra nusikaltimo bendrininkai, todėl apie visus tokius asmenis bankas praneša policijai, o jų sąskaitos yra uždaromos“, – sako A. Šapola.
Pasak SEB banko Prevencijos departamento direktoriaus, norėdami užkirsti tam kelią, bankai kalbasi su valstybės institucijomis ir siekia, kad Lietuvoje bankams būtų teisiškai leista keistis duomenimis apie įtartinus asmenis, nes tai padėtų geriau užkirsti kelią galimiems nusikaltimams. Dažnai tokie asmenys negali paaiškinti, kam jiems yra reikalinga banko sąskaita, mokėjimo kortelė ir elektroninės bankininkystės paslauga.
SEB banko 2012 metų statistika rodo, kad absoliuti dauguma žmonių, susidūrusių su telefoniniais sukčiais, yra fiziniai asmenys. A. Šapolos teigimu, sukčiai dažniausiai ieško asmenų, kurie prie internetinės bankininkystės jungiasi naudodamiesi slaptažodžių kortelėmis. „Jeigu žmogus naudojasi mobiliuoju parašu ar slaptažodžių generatoriumi, kurio sukurtas slaptažodis galioja jungiantis prie sistemos tik tą vieną kartą, sukčiui reikia įdėti daugiau pastangų ir nusikaltimą daryti realiuoju laiku. Tokiu atveju pokalbis telefonu trunka ilgiau, todėl skambinantis asmuo gali sukelti daugiau įtarimų“, – pastebi A. Šapola.
„Gyventojams dar kartą norime priminti, kad niekas – nei fizinis, nei juridinis asmuo, net jei tai būtų policija ar kita teisėsaugos institucija, neturi teisės prašyti asmeninių duomenų ir slaptažodžių. Kilus įtarimui, kad asmuo buvo apgautas arba bandyta neteisėtai išgauti asmeninę informaciją, iš karto prašome susisiekti su policija ir savo banku, kad būtų galima imtis atitinkamų veiksmų“, – sako SEB banko Prevencijos departamento direktorius. Pasak jo, jeigu asmuo greitai praneša apie tai, kad svetimiems asmenims atskleidė savo kodus ir slaptažodžius, dar yra vilties, kad pavyks apsaugoti lėšas, kol jų dar nespėjo pasisavinti pinigų grobikai.
