Kilo grėsmė, kad pirmą kartą nuo kosminių kelionių eros pradžios Rusija neteks galimybės naudotis pagrindiniu savo kosmodromu – taip ir nutiks, jei Rusija nesugebės su Kazachstanu išspręsti kosmodromo nuomos klausimo, rašo telegraph.co.uk.
Kremlius formaliai pareikalavo paaiškinti Kazachstano kosmoso agentūros vadovo teiginius apie Baikonūro kosmodromo ateitį – tai yra pagrindinė jungtis tarp žemės ir Tarptautinės kosmoso stoties (TKS).
Šis reikalavimas yra naujas žingsnis vis kaistančiame konflikte dėl kosmodromo naudojimo – o galima konflikto baigtis yra prieš Rusijos nosį visiems laikams užtrenkti vartai į šį kosmodromą.
Kazachijos stepėje išsidriekęs milžiniškas Baikonūro kompleksas nuo pat kosminių lenktynių pradžios XX a. penktojo dešimtmetyje yra pagrindinis Rusijos kosmodromas.
Būtent čia prasidėjo istorinis Jurijaus Gagarino skrydis į kosmosą 1961 metais. O nuo JAV daugkartinio naudojimo erdvėlaivių programos nutraukimo, TKS kurį laiką buvo aprūpinama tik „Soyuz“ erdvėlaiviais, kylančiais iš Baikonūro kosmodromo. Po Sovietų sąjungos žlugimo Rusija su Kazachstanu sudarė nuomos sutartį – pagal šią sutartį iki 2050 metų Rusija šiuo kosmodromu gali naudotis už metinį 115 mln. JAV dolerių mokestį.
Baikonūras yra Kazachstano vidury esantis miestas, kuriame dominuoja rusų kalba, galioja Rusijos įstatymai, veikia Rusijos policija. Bet dėl augančios įtampos tarp valstybių gali nutikti taip, kad visa tai netrukus pasikeis.
Praėjusį mėnesį Kazachstano kosmoso agentūros vadovas Tagatas Musarbayevas kreipėsi į savo šalies parlamentą su prašymu sumažinti „Proton-M“ paleidimų kiekį – šios raketos-nešėjos yra pagrindinė transporto priemonė, kurią Rusija naudoja palydovams iškelti. T. Musarbayevas apkaltino Rusiją nesilaikant susitarimo statyti naują raketų kėlimo centrą naujoms „Angara“ raketoms ir, svarbiausia, pareikalavo peržiūrėti Baikonūro nuomos sutartį.
Tuomet Rusijos pareigūnai T. Musarbayevo žodžius oficialiai įvertino kaip vykstančių derybų „asmeninę interpretaciją“.
Bet šaltiniai iš Rusijos vyriausybės spaudai prasitarė, kad Kremlius šį Kazachstano kosminės veiklos vadovo pasisakymą įvertino pakankamai rimtai, kad prieš pat Naujuosius metus į Astaną išsiųstų formalią notą su reikalavimu paaiškinti T. Musarbayevo komentarą.
Oficialiai abi valstybės tvirtina, kad diskusijos dėl bazės ateities „vyksta“. Baikonūro išlaikymui Rusijos premjero Dimitrijaus Medvedevo praėjusį mėnesį pasirašytoje 2,1 trln. rublių (182,6 mlrd. litų) kosmoso programoje skirta labai daug dėmesio.
Tačiau tokie oficialūs teiginiai negerina pesimistiškai nusiteikusių rinkos stebėtojų nuomonės, kad Rusijai netrukus teks krautis lagaminus ir nešdintis iš Baikonūro. Kai kurių stebėtojų teigimu, tokio žingsnio pasekmės būtų beveik apokaliptinės. „Jeigu Rusija paliks Baikonūrą, šis netrukus pradės atrodyti tarsi „zona“ iš brolių Strugackių knygos „Piknikas pakelėje“, – sakė kosmoso pramonės ekspertas Jurijus Karašas. Pagal šią Strugackių knygą Andrejus Tarkovskis sukūrė filmą „Stalkeris“.
