Praėjusią savaitę Kinijoje buvo užblokuotos praktiškai visos kompanijos „Google“ interneto tarnybos. Penktadienį korporacija patvirtino faktą, jog visas jos puslapių Kinijoje duomenų srautas buvo sustabdytas, kartu pridurdama, jog jokių objektyvių priežasčių tam nebuvo – visa įranga veikė sklandžiai.
„Google“ tarnybų „pradingimas“ iš Kinijos interneto žemėlapio sutapo su Kinijoje surengtu XVIII Komunistų partijos suvažiavimu, kurio metu imtasi precedento neturinčių saugumo priemonių, kadangi šiemet bus išrinkta nauja partijos vadovybė bei naujas šalies vadovas.
Priminsime, jog Kinijoje cenzūros faktai ir interneto resursų, įskaitant „Google“ tarnybas, blokavimo atvejai nėra reti. Praėjusio mėnesio pabaigoje buvo „nubaustas“ leidinys „The New York Times“, kuris publikavo naujieną apie didžiulius Kinijos ministro pirmininko Wen Jiabao šeimos turtus. Šią vasarą panašiu būdu buvo pasielgta ir prieš resursą „Bloomberg News“, kuris papasakojo apie Kinijos viceprezidento Xi Jinpingo sukauptas pinigų sumas (beje, šis asmuo, anot leidinio „The Economist“, turi visas galimybes tapti nauju šalies prezidentu). Pranešama, jog Kinijos vyriausybė ėmėsi griežtų priemonių, kad internete buvo pažabotos diskusijos šia tema. Taip pat galima priminti, jog nuo 2009 m. Kinija blokuoja vaizdų tarnybą „Youtube“.
Pranešama, jog praėjusio šeštadienio 6 valandą ryto „Google“ tarnybos atnaujino savo darbą. Jokių paaiškinimų arba atsiprašymų iš Kinijos vyriausybės pusės, savaime suprantama, nebuvo. Savo ruožtu „Google“ direktorių tarybos primininkas Ericas Schmidtas jau spėjo pareikšti žurnalo „Foreign Policy“ žurnalistams, jog „didžioji kinų sienos“ cenzūra kada nors sugrius, o tai lems didžiules politines ir socialines permainas šioje šalyje.
