Velykų savaitgalį netikėtai nutilo Europos kosmoso agentūros (ESA) palydovų flotilės flagmanas, civilinis Žemės stebėjimo palydovas „Envisat“. Su 9 tonas sveriančiu monstru ESA ryšio negali užmegzti jau nuo praėjusio sekmadienio.
Nors kol kas mįslingai užtilęs palydovas skrieja stabilia orbita, ESA gali būti priversta atsisakyti šio savo įrankio, jei ryšio su juo užmegzti taip ir nebepavyktų. Beje, „Envisat“ savo jau ištarnavo – orbitoje jis praleido dvigubai ilgiau nei buvo planuota.
ESA skrydžių kontrolės centras apie incidentą su palydovu pranešė Velykų sekmadienį, kai su „Envisat“, skriejusiu virš antžeminės ryšio stoties Švedijoje, netikėtai nutrūko ryšys – palydovas nustojo siųsti duomenis į Žemę. Nuo tada visos ESA pastangos atnaujinti ryšį su palydovu buvo bergždžios. Jei ryšys nebus atnaujintas, ESA gali tekti atsisveikinti su vienu iš sudėtingiausių Žemės stebėjimo palydovų. Kodėl palydovas nutilo, kol kas nežinoma.
Palydove „Envisat“ įrengta 10 stebėjimo instrumentų, registruojančių duomenis apie sausumos teritoriją, ledą jūrose, tam tikrus atmosferos parametrus ir vandenynų būklę. Palydovo „galiojimo terminas“ baigėsi dar 2007-aisiais, tačiau jis sėkmingai tęsė savo misiją iki pat šių dienų. „Envisat“ į orbitą buvo iškeltas 2002 m. Per tą laiką aplink Žemę palydovas apskriejo apie 50 tūkst. kartų.
Palydovo praradimas pristabdytų ESA tyrimų projektus, mat buvo planuojama, jog „Envisat“ tarnaus dar iki 2014 m. O tuomet jį orbitoje turėjo pakeisti pirmasis iš „Sentinel“ palydovų, kurį planuojama orbiton iškelti jau kitais metais. ESA tikėjosi vienerius metus naudotis ir „Envisat“, ir pirmuoju „Sentinel“ palydovu.
Pagal „Envisat“ duomenis buvo parašyti 2 tūkst. mokslinių straipsnių. Jo duomenys buvo naudojami 4 tūkst. mokslo tyrimų projektų 70 valstybių.
Paieška archyve
