Rusijos kosmoso agentūra „ROSKOSMOS“ oficialiai pripažino, kad rugpjūčio 18 dieną iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane paleistas orbitinis palydovas „Ekspress-AM4“ skrieja neplanuota elipsine orbita. Agentūros pareigūnai tvirtina, jog šios orbitos parametrus apskaičiuoti pavyko (artimiausias orbitos taškas – 995 km, tolimiausias – 20,3 tūkst. km; vieną ratą aplink Žemę palydovas apsuka per 6 valandas), bet susisiekti su palydovu kol kas galimybių nėra.
Palyginimui, Tarptautinė kosminė stotis skrieja maždaug 345 km aukštyje, orbitinis teleskopas „Hubble“ – 559 km aukštyje, o atstumas nuo Žemės iki Mėnulio svyruoja apie 400 tūkst. km. Palydovas turėjo skrieti ne elipsine, o geostacionarine orbita, ir „pakibti“ virš Rusijos maždaug ties 80-uoju rytų ilgumos dienovidiniu.
Kol bus išsiaiškintos visos incidento priežastys, Rusijos kosmoso agentūra nusprendė sustabdyti nešančiųjų raketų „Proton-M“ su greitintuvais „Briz-M“ paleidimus.
Žinybos spaudos tarnyba praneša, kad „nešančiosios raketos „Proton-M“ startas ir skrydis vyko taip, kaip numatyta, pagal parengtą programą“, bet „orbitiniam blokui, kurį sudarė greitintuvas ir kosminis aparatas, skriejant, sugedo „Briz-M“ valdymo sistema, ir kosminis aparatas „Ekspress-AM4“ buvo iškeltas į neplanuotą orbitą“.
Kai kurie ekspertai mano, kad ieškoti technologinių ir konstravimo klaidų beprasmiška. Tokią nuomonę laikraščiui „Nezavisimaja gazeta“ pareiškė srities kosmonautikos specialistas Jurijus Karašas. Jo nuomone, pagrindinė nesėkmingų palydovų paleidimų priežastis yra banali vagystė. Maždaug 40 proc. biudžeto lėšų, skirtų programai GLONASS, buvo išvogta, mano J. Karašas.
Kitos incidento versijos taip pat siejamos su žmogiškuoju faktoriumi: gazeta.ru praneša, jog incidentas įvyko galimai dėl „neteisingų duomenų, pagal kuriuos buvo sudarinėjamas skrydžio grafikas“. Taip pat neatmetama versija, jog klaidą skaičiuojant orbitos parametrus įvėlė programuotojas.
Galingiausias rusų kosminis ryšių palydovas buvo apdraustas 7 mlrd. rublių suma.
Paieška archyve
