Birželio 7 d. Taline prasidėjo trečioji NATO Kibernetinio saugumo konferencija, į kurią susirinko apie tris šimtus kibernetinio saugumo ekspertų. Konferencijos dalyviai analizavo teisinius ir politinius kovos su kibernetinėmis grėsmėmis aspektus, pabrėždami, kad internetinių atakų skaičius pastaruoju metu smarkiai išaugo.
„Specialus dėmesys šiais metais yra skiriamas pastangoms kurti kibernetines pajėgas – technologijas, žmones ir organizacines struktūras, kurių reikia valstybėms, siekiančioms atsispirti pastaraisiais metais vis gausėjančioms kibernetinėms grėsmėms“, – agentūrai AFP teigė NATO Kibernetinės gynybos centro Taline vadovas, pulkininkas Ilmaras Tammas. Pasak I. Tammo, neseniai kibernetinio saugumo kompanijos „Symantec“ atlikti tyrimai rodo, kad internetinių atakų skaičius 2010 metais išaugo 93 procentais, lyginant su praėjusiais metais. „Tai verčia ieškoti bendrų gairių, tiek teisinėje, tiek strateginėje sferoje, kurios padėtų sprendimų priėmėjams reaguoti į šią sparčiai kintančią situaciją“, – kalbėjo I. Tammas.
Taline vykstanti konferencija sutapo su NATO gynybos ministrų susitikimu Briuselyje birželio 8 d. , kur turėtų būti priimta nauja NATO kibernetinės gynybos politika.
Konferencijoje taip pat pristatomi naujausi kibernetinio saugumo tyrimai. Nemažo dėmesio sulaukė Vokietijos kompiuterių specialisto Ralpho Langnerio atliktas tyrimas apie „Stuxnet“ virusą – taip vadinamąjį pirmąjį pasaulyje kibernetinį ginklą, skirtą išimtinai specifiniam taikiniui. Priminsime – „Stuxnet“ virusas, kaip manoma, buvo sukurtas specialiai įsiskverbti į Irano branduolinių objektų kompiuterių sistemas ir sutrikdyti urano sodrinimo turbinų veiklą. Jungtinės Karalystės Konfliktų studijų ir tyrimų centro atstovas Keiras Gilesas analizavo globalias kibernetines atakas iš Rusijos ir bandė aiškintis, ar jos galėjo būti vykdomos iš taip vadinamojo Rusijos Kibernetinių pajėgų štabo.
Konferencijos dalyviai taip pat aptarinėja naujausią JAV vyriausybės sprendimą kibernetines atakas vertinti kaip karines atakas ir atitinkamai keisti teisinius kibernetinių atakų įvertinimo bei atsakomybės taikymo aspektus. Kaip agentūrai AFP teigė pulkininkas I. Tammas, „kitų šalių, pavyzdžiui, Estijos ir Jungtinės Karalystės, parama JAV iniciatyvoms nurodo valstybių ketinimus įvertinti karinio atsako į kibernetines atakas galimybes.“ Vis dėlto, kaip aiškino I. Tammas, „nors kibernetinėms atakoms tampant vis labiau agresyviomis, logiška, kad kariuomenės siekia kurti galimybes užkirsti kelia kibernetiniams išpuoliams ir būti pasirengusiems duoti proporcingą atsaką, praktiškai kol kas dideliu iššūkiu išlieka klausimai, kaip atsakyti į kibernetinius išpuolius nepažeidžiant teisingos kovos taisyklių, nurodančių vengti pažeisti civilinius objektus bei nepageidaujamos žalos.“
