Lietuviška asmens tapatybės kortelė – gerosios praktikos pavyzdys. Taip šį asmens tapatybės dokumentą vertina Europos Komisija (EK), paskelbusi 2010 m. visų Europos Sąjungos (ES) narių, taip pat Šveicarijos, Turkijos, Norvegijos, Islandijos ir Kroatijos valstybių e. valdžios lyginamąją ataskaitą.
„Žvelgdamas į e. valdžią ne kaip į mados reiškinį, o kaip į būtiną ir efektyvų valstybės valdymo įrankį, buvau ir esu įsitikinęs, kad juo bus galima tinkamai pasinaudoti tik tada, kai tam bus sudarytos galimybės. Asmens tapatybės kortelė atveria tokias galimybes kiekvienam žmogui. Džiaugiuosi, kad tai buvo įvertinta“, – sako vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.
Vertindama Lietuvos pasiekimus e. valdžios srityje, EK nurodo, jog asmens tapatybės kortelė, kurios naudotojai, aktyvavę joje įdiegtus kvalifikuotus sertifikatus, generuojančius elektroninį parašą, gali naudotis daugeliu elektroninių paslaugų neišeidami iš namų, yra vienas geriausių praktikos pavyzdžių. EK ataskaitoje pažymima, kad populiarinant asmens tapatybės kortelę, reikalingos didelės valstybės investicijos, tačiau ją efektyviai pritaikant, jos greitai atsiperka.
EK taip pat pabrėžia, kad Lietuvoje teikiamų e. valdžios paslaugų tempai sparčiai auga: pernai jau 13 viešųjų paslaugų internetu buvo prieinamos 100 proc., 20 viešųjų paslaugų pasiektas 84 proc. prieinamumo internetu brandos lygis. Lietuva minima ir tarp penkių lyderių įgyvendinant elektroninius viešuosius pirkimus.
Vidaus reikalų ministro R. Palaičio teigimu, tokie rezultatai e. valdžios srityje glaudžiai susiję su įvykusiais ir tebevykstančiais pokyčiais asmens dokumentų srityje. „Pernai pavyko pasiekti, kad kiekvienas žmogus turėtų teisę pasirinkti – naudotis pasu, asmens tapatybės kortele ar abiem dokumentais. Nuo šių metų pradžios už asmens tapatybės kortelę žmonės moka beveik 2,5 karto pigiau – ne 80, o tik 30 litų. Asmens tapatybės kortele šiuo metu naudojasi, o ir turi vadinamąjį e. parašą, jau daugiau kaip pusė milijono lietuvių. Tikiuosi, kad šių metų pabaigoje šis skaičius išaugs dvigubai“, – teigia jis.
EK ketina ir toliau stebėti internetinių viešųjų paslaugų plėtrą ES ir kitose šalyse, taip pat bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis dėl šių paslaugų tobulinimo ir plėtojimo. EK tikslas – iki 2015 m. pasiekti, kad e. valdžios paslaugomis naudotųsi vienas iš dviejų piliečių ir keturios iš penkių įmonių ES.
