Spalio 22-23 d. Briuselyje vyko pirmasis Europos Sąjungos e-įterpties kongresas „Technologijos ir dar daugiau viešosiose bibliotekose“, surengtas bendradarbiaujant Flamandų parlamentui, Bilo ir Melindos Geitsų fondui, Bibnet programai ir NAPLE forumui. Į renginį susirinko daugiau nei 200 dalyvių iš 24 šalių, atstovaujančių viešosios politikos, technologijų ir viešųjų bibliotekų sritis.
Kongreso tikslas buvo aptarti Europos viešąsias bibliotekas, kaip svarbų informacinės visuomenės vystymosi komponentą. Šiandien tai reiškia ne tik gyventojams suteikiamas galimybes išmokti ir naudotis technologijomis, bet ir aktualių ir visiems pasiekiamų žiniomis grįstų paslaugų kūrimą ir teikimą.
Kongreso dalyviai diskutavo apie naują viešųjų bibliotekų vaidmenį augant skaitmeninei erdvei, iššūkius ir technologijas bei paslaugas, kurias turėtų plėtoti bibliotekos siekiant, jog informacinės visuomenės privalumais galėtų pasinaudoti visi gyventojai.
„Akivaizdu, kad viešųjų bibliotekų potencialas e-įterpties skatinimo srityje yra didžiulis – sako kongrese dalyvavusi Kultūros ministerijos vyr. specialistė R. Petuchovaitė. Kongreso pranešėjai sutarė, kad šia kryptimi formuojama bendra Europos viešųjų bibliotekų politika galėtų labai prisidėti prie socialinės sanglaudos ir žmonių gyvenimo kokybės gerinimo Europoje“.
Piliečių gebėjimas informacinių technologijų pagalba pasinaudoti viešosiomis paslaugomis yra neišvengiama dalyvavimo viešajame gyvenime sąlyga. Daugelyje šalių bibliotekos tampa gyvybingais saitais tarp gyventojų, žinių ir informacijos. Kongrese buvo analizuojama, kaip ši praktika galėtų būti perduodama ir skleidžiama visoje Europoje, ir kaip Google ir naujausių interneto technologijų amžiuje viešosios bibliotekos galėtų geriau atliepti besikeičiančius visuomenės poreikius, o informacinės visuomenės paslaugos – tobulinamos.
Dvi dienas klausę pranešimų ir diskutavę įvairiose darbo grupėse, kongreso dalyviai priėjo išvados, kad e-įterpties skatinimas yra viena iš centrinių šiuolaikinių bibliotekų misijos ašių. Bibliotekos turi siekti pritraukti visus gyventojus, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties ir jiems teikti kokybišką informaciją. Bibliotekų siūloma „papildoma vertė“ - neformali, bendrauti ir dalintis skatinanti erdvė bei visą parą prieinamos, į vartotoją orientuotos paslaugos.
Projekto „Bibliotekos pažangai“ vadovo Kęstučio Juškevičiaus teigimu, Lietuvai labai aktualu stiprinti kaimo bibliotekas, kurios atlieka itin svarbų vaidmenį vietos bendruomenių gyvenime. Viešosios bibliotekos turi realią galimybę paskatinti mažai internetu besinaudojančius gyventojus – vidutinio ir vyresnio amžiaus, menkesnio išsilavinimo bei mažesnes pajamas gaunančius – atrasti informacinės visuomenės privalumus ir padėti jais pasinaudoti.
Šiuos naujus uždavinius viešosios bibliotekos jau dabar sėkmingai vykdo daugelyje Skandinavijos, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse. Jos moko gyventojus ir jų grupes, inicijuoja ir įgyvendina nacionalines bibliotekų paslaugų viešinimo kampanijas ir įvairių lygmenų tikslines programas. Toks modelis leido pademonstruoti viešųjų bibliotekų, kaip skaitmeninės ir socialinės atskirties mažinimo partnerių, sėkmę. Panaši praktika aktyviai sklinda ir daugelyje Centrinės bei Rytų Europos šalių, tokiose kaip Latvija, Lietuva, Lenkija, Ukraina, Rumunija ir Bulgarija, kurios įgyvendina Bilo ir Melindos Geitsų fondo Pasaulio bibliotekų programos ir vyriausybių bendrafinansuojamus bibliotekų viešos interneto prieigos projektus.
