„Boeing“ programa „Starliner“ turėjo tapti antruoju JAV įgulos skrydžių ramščiu, tačiau vietoje to virto nuolatinių rūpesčių šaltiniu. NASA kartu su „Boeing“ nusprendė, kad artimiausias skrydis vyks be astronautų ir kapsulė skries tik kaip krovininis laivas.
Tai pristatoma kaip atsargumo ženklas ir paskutinis patikimumo bandymas, bet kartu skamba kaip skaudus smūgis įmonei, investavusiai milžiniškus pinigus ir lūkesčius. Sprendimą nulėmė ankstesnė misija, kai 2024 metais Butch Wilmore ir Suni Williams pasiekė Tarptautinę kosminę stotį, bet grįžti „Starliner“ laivu negalėjo.
Gedimai varikliuose ir kituose mazguose pasirodė tokie rimti, kad NASA įsakė kapsulei grįžti tuščiai. Astronautai namo parskrido „SpaceX Dragon“ laivu, o jų netikėta kelionė užsitęsė daugiau nei devynis mėnesius.
„Boeing“ inžinieriai iki šiol narsto gedimų sąrašą ir tikrina, ar „Starliner“ varikliai gali stabiliai veikti orbitoje. Po šių bandymų planuojama nauja misija, tikėtina ne anksčiau kaip balandį, kuri turės parodyti autonominio skrydžio ir dokavimo gebėjimus. Sėkmė reikštų, kad kapsulė pagaliau artėja prie reguliarių įgulos rotacijų, o nesėkmė dar labiau siaurintų kantrybės ribas.
Debiutas ir nusivylimas
NASA atvirai pripažįsta, kad laiko ir pasitikėjimo liko mažai, nes iš šešių planuotų „Starliner“ skrydžių teliko keturi. Jei krovininė misija bus sėkminga, likę trys skrydžiai bus skirti įguloms, bet stotį numatyta uždaryti 2030 metais, tad klaidoms vietos beveik nėra. Dar vieni rimti nesklandumai gali užbaigti programą ir paversti ją brangia pamoka apie tai, kokia kieta konkurencija kosmose.
Ironiška, kad 2014 metais pasirašius sutartis „Boeing“ gavo 4 mlrd. eur., o „SpaceX“ tik 2,2 mlrd., tačiau rezultatai išsiskyrė kardinaliai. „Dragon“ pirmąją įgulos misiją atliko 2020 metais, o iki 2025 metų vasaros „SpaceX“ jau buvo įvykdžiusi dvylika NASA skrydžių su astronautais. „Boeing“ šiame fone atrodo lėtas ir sustabarėjęs, o jo atsargus korporatyvinis tempas pralaimi greitoms „SpaceX“ iteracijoms.
Kas toliau?
NASA vis dar nenori atsisakyti partnerio, nes jai reikia dviejų nepriklausomų įgulos transporto sistemų ir draudimo nuo priklausomybės vienam tiekėjui. „Boeing“ beįgulos skrydį laiko šansu susigrąžinti patikimumą, bet daug kam tai atrodo kaip viešas pažeminimas po ilgų vilkinimų. Jeigu „Starliner“ autonomiškai prisijungs prie stoties, atliks manevrus ir saugiai grįš, programai bus suteikta nauja viltis, tačiau pakartotinis fiasko sunkiai būtų pateisinamas.
Šios misijos kaina yra didesnė nei vieno skrydžio sėkmė. NASA tikisi, kad privatūs rangovai patikimai gabens įgulas ir krovinius, o šiuo metu tą užtikrina tik „SpaceX“. „Starliner“ triumfas atgaivintų ekonominę ir politinę projekto prasmę, o nesėkmė galutinai įtvirtintų faktą, kad kosmose vertinamas tik realus rezultatas.
