Energetikos ministerijos inicijuotą juridiniams asmenims kvietimą, kuris sulaukė didelio rinkos dalyvių susidomėjimo ir baigėsi spalio pabaigoje, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) jau baigė vertinti: Lietuvoje planuojama įrengti dar 1 602 MWh talpos elektros energijos kaupimo įrenginių.
Asociatyvi nuotrauka
„Didelės galios elektros energijos kaupimo įrenginiai yra būtina sąlyga saugiai ir stabiliai elektros energetikos sistemai. Šios investicijos leidžia efektyviau integruoti atsinaujinančius energijos išteklius, stiprina sistemos balansą ir didina Lietuvos energetinį atsparumą ir konkurencingumą. Valstybės parama, nors ir santykinai nedidelės apimties, padeda rinkai sparčiau diegti sprendimus, kurie yra esminiai siekiant energetinės nepriklausomybės. Inicijuojama finansine paskata ne tik siekiame pritraukti papildomas išmanias investicijas į Lietuvą, bet ir tapti energetinio progreso lyderiais Baltijos regione“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Kaip ir anksčiau, ši paramos priemonė sulaukė itin didelio rinkos susidomėjimo: APVA iš viso sulaukė 31 įmonės paraiškos už kiek daugiau nei 79 mln. eurų, kai priemonei buvo numatyta skirti 45 mln. eurų.
Atlikus paraiškų vertinimą, patvirtinta 15 paraiškų, kurioms bus skiriama parama. Bendra skiriamos paramos suma – 39,3 mln. eurų, bendra projektų vertė siekia daugiau nei 270 mln. eurų. Už šią sumą iš viso numatoma įrengti 725 MW galios ir virš 1,6 tūkst. MWh talpos elektros energijos kaupimo įrenginių.
Planuojami įrengti kaupimo įrenginiai yra tiesiogiai susiję su Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekiu 2028–2030 m. apsirūpinti atsinaujinančiais energijos ištekliais. „Litgrid“ duomenimis Lietuvoje šiuo metu prie skirstomojo ir perdavimo tinklo prijungta 453,9 MW įrengtosios galios bei 461,5 MWh talpos kaupimo įrenginių. Kartu su valstybės skiriamu finansavimu, siekiant subalansuoti elektros energetikos sistemą, šis skaičius padidės kelis kartus.
Energetikos ministerija elektros energijos didžiųjų kaupimo įrenginių skatinimui šiais metais skyrė 147 mln. eurų, o maksimalus galimas subsidijos dydis siekė iki 30 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
