Automobiliai su suklastota rida ir paslėptais apgadinimais – neatsiejama Lietuvos naudotų transporto priemonių rinkos realybė. Deja, nepanašu, kad situacija greitu metu pasikeis. Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ kiekvienais metais atlieka Europos transporto priemonių rinkos skaidrumo analizę, siekdama išsiaiškinti rizikingiausias šalis įsigyti naudotą automobilį.
Asociatyvi „Shutterstock“ nuotr.
Per metus Lietuvos pozicija skaidrumo reitinge nepakito – kaip ir praėjusiais metais šalies automobilių rinka rikiuojasi 23-ioje vietoje iš 25 šalių. Latvija tyrime atsidūrė 24-oje vietoje, Estija – 21-oje, o Lenkija – 17-oje.
Tendencijos Lietuvoje nesikeičia – dalis automobilių su suklastota rida ir apgadinimais
„carVertical“ tyrimas parodė, jog Lietuvoje vis dar nemažai automobilių parduodama su suklastota rida. Šiemet tokių modelių dalis siekė 7 proc., pernai – 7,7 proc. Vidutiniškai automobilių rida Lietuvoje buvo koreguojama 102 tūkst. kilometrų. Tai antras blogiausias rezultatas iš visų tyrime dalyvavusių šalių, šiek tiek nusileidžiantis tik Latvijos ridos klastojimo apimčiai – 102,4 tūkst. kilometrų.
„Vairuotojai neretai turi tam tikrų lūkesčių perkamo automobilio ridai. Vieni siekia įsigyti modelį, kurio rida neviršija 100 tūkst. kilometrų, kitiems ta riba gali būti ir 200 tūkst. Automobiliai su didele rida mažiau paklausūs, todėl nesąžiningi pardavėjai ją koreguoja, siekdami lengviau parduoti automobilį ir daugiau uždirbti“, – sako „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.
Situacijos Lietuvos automobilių rinkoje nepagerina ir didelė priklausomybė nuo importo. 76,7 proc. „carVertical“ tikrintų transporto priemonių į Lietuvą buvo įvežtos iš užsienio šalių. Deja, tokių automobilių rida itin dažnai būna suklastota, o apgadinimai – paslėpti.
Tai akcentuoja ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), kuri vien per šiuos metus sulaukė daugiau nei 150 vairuotojų skundų, dėl įsigytų naudotų automobilių būklės, kokybės, koreguotos ridos ir kitų trūkumų.
„Kiekvienas nesąžiningas pardavėjo veiksmas silpnina visos rinkos patikimumą. Vartotojų pasitikėjimas – tai kapitalas, kurio negalima nusipirkti patraukliais pasiūlymais, jis kuriamas per skaidrumą, atsakomybę ir pagarbą pirkėjui. Automobilių pardavėjai pirmiausia turėtų investuoti į skaidrias pardavimų procedūras – tai geriausia prevencija nuo ginčų ir ilgalaikio vartotojų pasitikėjimo garantas“, – pabrėžia VVTAT vadovė Goda Aleksaitė.
Rinkos skaidrumo tyrimo duomenys rodo, jog 56,5 proc. Lietuvoje tikrintų transporto priemonių praeityje buvo apgadintos, o vidutinė žalos vertė siekė 3 763 eurus.
Vidutinis lietuvių tikrintų automobilių amžius – 10,5 metų. Praėjusiais metais šis skaičius siekė 12,1 metų, o tai rodo, jog šalies vairuotojai dairosi į naujesnius modelius.
Skaidriausia automobilių rinka – Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ir Vokietijoje
Naudotų automobilių rinkos skaidrumo indekse lyderio pozicijos jau ne pirmus metus neužleidžia Jungtinė Karalystė. Transporto priemonių su suklastota rida šalyje buvo 2,3 proc., o apgadinimų dalis siekė 17 proc. Dėl eismo kaire kelio puse, vos 2,3 proc. automobilių Jungtinėje Karalystėje buvo importuoti, o tai lemia mažesnę riziką vietos vairuotojams įsigyti netvarkingą transporto priemonę.
Skaidriausių Europos automobilių rinkų penketuke taip pat galima rasti Italiją, Vokietiją, Šveicariją ir Prancūziją. Praėjusiais metais 5-oje indekso vietoje besirikiavusi Švedija šiemet reikšmingai prarado pozicijas ir liko 10-oje vietoje. Tai lėmė ženkliai išaugęs importuotų automobilius skaičius šalyje, padidėjusi transporto priemonių su žalų įrašais dalis ir išaugęs bendras suklastotų kilometrų kiekis.
„Skaidriausios – Vakarų ir Skandinavijos šalys. Tai lemia ne tik mažesnė priklausomybė nuo importuotų transporto priemonių, bet ir aukštesnis pragyvenimo lygis. Kuo į šalį importuojama daugiau automobilių, kuo sudėtingesnė jos ekonominė situacija, tuo dažniau klastojama rida ir slepiami apgadinimai“, – dalijasi įžvalgomis M. Buzelis. Rytų Europos automobilių pirkėjams gerų žinių nėra
Neskaidriausių šalių penketukas per metus nepakito. Paskutinė sąraše rikiuojasi Ukraina, vienu laipteliu aukščiau Latvija, Lietuva, Rumunija ir Estija. Šias šalis vienija didelė importuojamų automobilių dalis, senas automobilių parkas, plačiai paplitęs ridos klastojimas ir aukštas apgadintų automobilių procentas.
„Nemažai automobilių į Rytų Europą atvyksta jau gerokai nudėvėti, todėl nenuostabu, kad lengvo pelno siekiantys asmenys prieš parduodami koreguoja jų ridą, užmaskuoja apgadinimus bei slepia automobilio istoriją. Tokios transporto priemonės dažnai genda, todėl norėdami sutaupyti vairuotojai, galiausiai, išleidžia gerokai daugiau nei planavo“, – aiškina M. Buzelis.
Pasak automobilių rinkos eksperto, Europos Sąjungoje nėra praktikos šalims keistis transporto priemonių duomenimis, todėl daugybė ridos ir žalų įrašų niekada nesuskaitmeninami. Trūksta vieningos sistemos, kuri leistų sekti automobilių judėjimą tarp šalių, todėl situacija jau daugybę metų negerėja.
Ukrainoje automobilių su suklastota rida dalis siekė 9,5 proc., Latvijoje – 10,8 proc., Lietuvoje – 7 proc., Rumunijoje – 7,5 proc., o Estijoje – 5,9 proc. Importuojamų automobilių dalis svyravo nuo 60,7 proc. Rumunijoje iki 78,4 proc. Ukrainoje.
