2025 m. rugpjūčio 12 d. iš Europos kosmodromo Prancūzijos Gvianoje į orbitą iškeltas pirmasis naujos kartos Europos meteorologinis palydovas „Metop-SGA1“. Šis įvykis svarbus ne tik Europos, bet ir viso pasaulio meteorologijos, klimato stebėsenos bei atmosferos tyrimų sritims.
Viršutinė raketos dalis su užkapsuliuotu palydovu „Metop-SGA1“ perkelta prie „Ariane 6“ raketos Europos kosmodrome Prancūzijos Gvianoje
„Metop-SGA1“ – pirmasis iš naujos kartos Europos poliarinių meteorologinių palydovų, kuriuos kartu kuria EUMETSAT, Europos kosmoso agentūra (ESA), Europos Komisija ir partneriai. Iš viso planuojamos trys palydovų poros, kurios dirbs poromis maždaug 830 km aukštyje, Saulės sinchroninėje orbitoje. Jie bus iškeliami kas kelerius metus, kad duomenys būtų renkami nuolat – bent iki 2045 m.
Palydovai bus aprūpinti tiek patobulintais, tiek visiškai naujais prietaisais, kurie leis dar tiksliau stebėti:
- atmosferos sudėtį, oro kokybę ir ozono sluoksnį (per „Copernicus Sentinel-5“ misiją),
- debesuotumą, vėją, temperatūrą, drėgmę,
- vandenynų, žemės paviršiaus ir klimato pokyčius.
Ypač svarbu, kad „Metop-SGA1“ ženkliai pagerins mažos ir vidutinės trukmės prognozių tikslumą, kurioms šie palydovai yra vienas pagrindinių duomenų šaltinių pasauliniu mastu.
„Ekstremalūs orai Europoje per pastaruosius 40 metų pareikalavo dešimčių tūkstančių gyvybių ir sukėlė šimtus milijardų eurų nuostolių, – teigė EUMETSAT generalinis direktorius Philas Evansas. – Paleidus „Metop-SGA1“, Europos meteorologijos tarnybos gaus dar tikslesnius įrankius, padėsiančius gelbėti gyvybes, apsaugoti turtą ir stiprinti atsparumą klimato krizei.“
„Metop-SGA1“ taps ir pirmuoju Europos indėliu į Jungtinę poliarinę sistemą, vystomą kartu su JAV nacionaline okeanų ir atmosferos administracija (NOAA), užtikrinančią pasaulinį meteorologinių stebėjimų tinklą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ir kitos nacionalinės tarnybos šiuos duomenis naudos kasdienėje veikloje – rengiant prognozes, perspėjimus ir sekant klimato pokyčius.
Žvelgiant į ateitį, šiuo metu intensyviai vyksta derybos dėl naujos EUMETSAT inicijuojamos palydovų programos „EPS-Sterna“ finansavimo. Šią programą sudarytų meteorologinių palydovų spiečius, papildysiantis antrosios kartos poliarinių meteorologinių palydovų sistemą. Pradinį spiečių sudarytų šeši palydovai, kurių kiekvienas turės po moderniausią mikrobangų zondą. Šie zondai matuotų energiją, atsispindėjusią nuo Žemės paviršiaus mikrobangų dažnių diapazone. Kadangi matavimus jie atliktų už regimojo diapazono ribų, temperatūros ir drėgmės stebėjimus bus galima vykdyti net esant apniukusiam dangui, lyjant ar sningant. Zonduose naudojami pažangūs sprendimai leistų per 5 valandas atlikti stebėjimus, apimančius 90 % Žemės rutulio.
Tai technologinis šuolis, kuris reikšmingai sustiprintų orų prognozių, klimato kaitos stebėsenos ir ekstremalių reiškinių vertinimo galimybes. Šiuo metu vykstantys tarptautiniai svarstymai dėl „EPS-Sterna“ įgyvendinimo žymi strateginį etapą, kuriame itin svarbus ir Lietuvos politinis bei finansinis įsipareigojimas. Norint užtikrinti, kad mūsų tarnybos ir toliau naudotųsi pažangiausiais palydoviniais duomenimis bei stiprintų gyventojų saugumą, būtina aktyviai dalyvauti šiuose sprendimuose jau šiandien.
Daugiau informacijos apie palydovo „Metop-SGA1“ misiją ir paleidimą: EUMETSAT paleidimo centras.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informacija
Paieška archyve
