Per 2025 m. septynis mėnesius Lietuvoje pagaminta elektros energija patenkino beveik 82 proc. suvartotos elektros energijos, o liepą pasigaminome beveik 70 proc. suvartotos elektros. Dėl oro sąlygų mažėjo visų atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių ir kita vietinė generacija, išskyrus šiluminių elektrinių gamybą. Sumažėjusi vietinė generacija turėjo įtakos didmeninės elektros energijos kainoms – liepos mėnesį kainos vidurkis buvo 46,28 Eur/MWh, arba 7,6 proc. didesnis nei birželį, kai siekė 43,01 Eur/MWh. Tokių mažų didmeninės elektros kainos mėnesio vidurkių, kokie užfiksuoti birželio ir liepos mėnesiais, Lietuvoje nebuvo nei 2024 m., nei 2023 m., nei 2022 metais.
Liepos mėnesį bendra nacionalinė generacija buvo 23 proc. mažesnė nei birželį. Daugiausia įtakos tam turėjo dėl mažiau vėjuotų orų 53 proc. sumenkusi vėjo elektrinių gamyba, palyginus su išskirtiniu birželiu. Paprastai, vasaros mėnesiai pasižymi viena mažiausių vėjo elektrinių generacija, lyginant metų mėnesius. Dėl trumpėjančios dienos 10 proc. sumažėjo ir saulės elektrinių generacija, kuri didžiausia būna birželio mėnesį, kai dienos ilgiausios, o vėliau pradeda mažėti.
Saulės elektrinės liepos mėnesį pagamino 246,7 GWh elektros ir patenkino didžiausią dalį viso elektros energijos vartojimo poreikio – 27 procentus. Birželį saulės elektrinės pagamino 272,7 GWh elektros – patenkino 31,8 proc. vartojimo poreikio. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per septintąjį metų mėnesį pagamino 213,6 GWh elektros energijos – tai sudarė 21,8 proc. vartojimo poreikio.
Saulės elektrinių generacija 2025 m. sausį–liepą siekė 1151 GWh elektros – tai daugiau nei pernai per visus metus suvartojo Tauragės (300,8 GWh), Alytaus (398,5 GWh) ir Marijampolės (434,2 GWh) apskritys kartu sudėjus (1133,5 GWh). Šių metų saulės elektrinių generacija jau didesnė nei jos pagamino per 2020–2023 metus (108,4–632,8 GWh) bei artima 2024 m. metinei saulės elektrinių generacijai – 1273 GWh elektros energijos.
Vėjo elektrinės liepos mėnesį pagamino beveik 20 proc. vartojimui reikalingos elektros – 181,7 GWh. Tai mažiausia vėjo elektrinių generacija per vieną mėnesį šiemet, lyginant visus metų mėnesius. Mažiau elektros vėjo elektrinės pagamino tik pernai rugpjūtį – 168,8 GWh, arba 17,6 proc. vartojimo poreikio. Tuo tarpu šių metų birželį jų gamyba siekė 388,5 GWh ir tai buvo 45,3 proc. vartojimui reikalingos energijos, o lygiai prieš metus – 2024 m. liepos mėnesį – vėjo elektrinės pagamino 178,4 GWh elektros energijos – 18,2 proc. elektros energijos vartojimo poreikio.
Per 2025 m. septynis mėnesius vėjo elektrinės pagamino 2157 GWh elektros – tai daugiau nei pernai per visus metus suvartojo Kauno apskritis (2136,6 GWh). Taip pat daugiau nei jos pagamindavo per 2020–2022 metus (1355,5–1544,2 GWh).
Vėjo elektrinių leistinoji generuota galia per septynis mėnesius nuo šių metų pradžios, palyginti su 2024 m., išaugo 9,9 proc. – iki 1913 MW, o saulės elektrinių bendra galia didėjo 26 proc. ir dabar siekia 2508 MW.
Bendrą nacionalinę generaciją papildė šiluminės elektrinės, kurios liepos mėnesį pagamino 123 GWh elektros energijos – 166 proc., arba beveik 3 kartus daugiau nei birželio mėnesį, kai jos pagamino 46 GWh.
Gaminančių vartotojų šalyje toliau sparčiai daugėja: jų skaičius per liepą padidėjo 4 724, arba daugiau nei yra gyventojų Ignalinos mieste. Vidutiniškai per mėnesį gaminančių vartotojų skaičius išauga po 4 400 – beveik tiek, kiek gyventojų yra Neringoje.
Gaminančių vartotojų įrenginių leistinoji generuoti galia liepos mėnesį buvo 1 707,3 MW, arba 18,3 proc. (314,9 MW), didesnė nei 2024 metais (1392,4 MW). Apie 78,5 proc., arba 1 341 MW leistinosios generuoti galios priklauso gaminantiems vartotojams, 21,5 proc., arba 366,3 MW – nutolusiems gaminantiems vartotojams.
AEI plėtra tiesiogiai didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir energetinį saugumą.
Paieška archyve
