Lietuvos bendra nacionalinė generacija vasarį patenkino apie 62 proc. šalies elektros energijos vartojimo poreikio. Įsivyravus šalčiams ir nurimus sausumos vėjui, baigėsi penkis mėnesius trukusi tendencija, kai vėjo elektrinės šalyje pagamindavo daugiausiai elektros energijos – vasarį jų gamyba buvo 51 proc. mažesnė nei sausį. Giedromis vasario dienomis daugiau nei du kartus išaugo saulės elektrinių gamyba, bet ji išliko nedidelė, o augančią elektros paklausą užtikrino brangias gamtines dujas naudojančios šiluminės elektrinės, kurios praėjusį šaltą mėnesį tapo svarbiausia elektros energijos gamybos technologija Lietuvoje. Didėjo elektros importas, bet pažeista ir vis dar neveikianti „EstLink 2“ jungtis ribojo pigesnės elektros importo į mūsų regioną galimybes, o tai darė įtaką elektros didmeninių kainų augimui.
Šiluminės elektrinės vasarį patenkino 25,9 proc. elektros Lietuvos energijos vartojimo poreikio, o vėjo elektrinės – 20,4 procento. Bendrai Lietuvoje pagaminta elektra vasario mėnesį patenkino apie 62 proc. mūsų šalies elektros energijos vartojimo poreikio. Tai mažiausias vartojimo patenkinimo rodiklis nuo 2024-ųjų lapkričio, kai jis siekė 60 proc., tačiau panašus į 2024 m. vidurkį: praėjusiais metais mūsų šalies nacionalinė generacija vidutiniškai patenkino apie 62 proc. elektros energijos vartojimo poreikio.
2025 m. vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -2,4 °C šalčio, o 2024 m. vasarį užfiksuota 2,3 °C vidutinė šiluma.
Vėjo elektrinių leistinoji generuota galia per vasarį, palyginti su 2024 metais, išaugo 6,3 proc. – iki 1850 MW.
Per mėnesį šios elektrinės pagamino 210,9 GWh elektros energijos – tai mažiausia vėjo elektrinių generacija nuo pernai rugpjūčio, kai siekė 168,8 GWh. Vertinant dviejų mėnesių – 2025 m. sausio ir vasario – rezultatus, vėjo elektrinės jau pagamino 640,6 GWh elektros energijos, o tai daugiau nei jos pagamindavo per 2020–2022 m. pirmuosius tris mėnesius ir beveik tiek, kiek pagamino per tris pirmuosius 2023-ųjų mėnesius (654,4 GWh).
Per šių metų du pirmus mėnesius vėjo elektrinių pagamintas elektros kiekis buvo didesnis nei pernai per tris pirmuosius metų mėnesius suvartojo Vilniaus miesto savivaldybė (590,9 GWh). Palyginimui, 2021 m. pirmąjį ketvirtį vėjo elektrinių generacija siekė 332,8 GWh ir būtų patenkinusi Kauno (276,7 GWh) miesto savivaldybės pernai sausio–kovo mėnesių vartojimo poreikį.
Šis vasaris pasižymėjo didesniu saulėtų valandų skaičiumi: šiemet vasarį saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 85 valandas, kai pernai vasarį – tik 38,7 valandos.
Giedromis dienomis vasarį saulės elektrinės pagamino 41,3 GWh elektros energijos – tai du kartus daugiau nei apniukusį sausį, kai šios elektrinės pagamino tik 18,8 GWh elektros energijos. Vertinant šiemet du mėnesius, saulės elektrinių generacija siekė 60,2 GWh ir buvo didesnė nei 2020–2023 m. tris pirmuosius mėnesius. Saulės elektrinių bendra galia, palyginti su 2024 metais, vasarį išaugo 1,7 proc. – iki 2012 MW.
Lyginant nacionalinę gamybą ir suvartojimą, saulės elektrinės šiemet jau pagamino tiek elektros, kiek pernai sausio–kovo mėnesiais suvartojo Marijampolės savivaldybė (57,9 GWh). Palyginimui, per 2021 m. pirmąjį ketvirtį bendra saulės elektrinių generacija siekė 14,5 GWh ir galėjo patenkinti tik Varėnos rajono savivaldybės pernai pirmųjų trijų mėnesių vartojimą (14,5 GWh).
Gaminančių vartotojų šalyje toliau sparčiai daugėja: jų skaičius per vasarį padidėjo 2 600, arba beveik tiek, kiek gyventojų yra Ariogaloje.
Gaminančių vartotojų įrenginių leistinoji generuoti galia vasario mėnesį buvo 1 493,3 MW – tai 66,5 MW, arba 4,7 proc. didesnė galia nei pernai, kai ji siekė 1427,4 MW. Leistinos generuoti galios 75 proc., arba 1 118,9 MW, priklauso gaminantiems vartotojams, kiti 25 proc., arba 375 MW – nutolusiems gaminantiems vartotojams.
AEI plėtra tiesiogiai didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir energetinį saugumą.
Paieška archyve
