Tikimasi, kad Japonijos bendrovė „Toyota“ taps viena pirmųjų pasaulyje, pradėsiančių gaminti lengvąjį automobilį, varomą kieto būvio akumuliatoriais. Kompanija apie savo naujų baterijų tikslus kalba jau ne vienerius metus, tačiau dabar jos planus pradėti gaminti automobilius su šia baterijų technologija patvirtino Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerija, o oficiali gamybos pradžia numatyta kažkada 2026 metais.
Plane teigiama, kad „Toyota“ pradės gaminti progresyvius akumuliatorius 2026 m., nors iš pradžių jų gamyba vyks lėtai. Pradinė gamyba bus labai ribota, tačiau 2027 m. ir 2028 m. ji bus didinama, žinoma dar gali būti kliūčių, dėl kurių ji vėl bus atidėta. Tačiau tikroji masinė gamyba planuojama 2030 m. ir vėliau, rašoma „Toyota Times“ pranešime.
Neseniai paskelbtame „Toyota“ pranešime spaudai gamintojas teigia, kad retų akumuliatorių gamybą pradės nuo 2026 m. ir kad ji bus įgyvendinama palaipsniui. Naudodama naujos kartos našų akumuliatorių, kurį „Toyota“ užsakymu gamins dvi trečiosios šalys, ji nori pasiekti metinį 9 gigavatvalandžių gamybos tikslą, nors šis bendras skaičius bus pasiektas laikui bėgant.
Tiek kietojo kūno, tiek naujas didelio našumo baterijas planuojama gaminti Japonijoje, nors pažymima, kad tai yra daug įrangos reikalaujanti pramonė, kuriai reikalingos didelės investicijos į svarbius įrenginius. Siekiant išlaikyti ir stiprinti gamybos pajėgumus ir technologijas Japonijos akumuliatorių pramonėje, kuri apima įrangos pramonę ir medžiagų gamintojus, teikiama vyriausybės parama.
Šie nauji „Toyota“ akumuliatoriai žada daug greitesnį įkrovimo laiką – nuo tuščios iki pilnos įkrovos maždaug per 10 minučių ir iki 6 1000 km. WLTP nuvažiuojamą atstumą, kuris vėliau bus padidintas iki 1200 km. Gamintojas iš pradžių skelbė, kad 2020 m. ketino pradėti gaminti kietojo būvio baterijomis varomą transporto priemonę, tačiau tai taip ir neįvyko ir teigė, kad stabdo ir laukia proveržio, kuris leistų pradėti gamybą.
2023 m. birželį jis paskelbė apie pasistūmėjimą, kuris, jo teigimu, padidino teorinį šių baterijų nuvažiuojamą atstumą 20 proc. – iki daugiau nei 1200 km. Anksčiau taip pat buvo pasirodę pranešimų, kad pirmasis „Toyota“ gaminamas automobilis su kietojo būvio akumuliatoriumi bus hibridinis, o ne visiškai elektrinis automobilis. Tai logiška, nes EV dydžio kietojo kūno akumuliatorių paketas gerokai padidintų automobilio kainą, o hibridinio automobilio mažesnis paketas neturėtų tokios didelės įtakos bendrai automobilio kainai.
„Toyota“ nėra vienintelis automobilių gamintojas, planuojantis automobiliuose montuoti kietojo būvio akumuliatorius, kad būtų galima pasinaudoti visais jų privalumais. SAIC priklausanti MG teigia, kad 2025 m. pradės gaminti pirmąjį serijinį automobilį, varomą šiomis baterijomis.
Kitas SAIC prekės ženklas – „IM Motor“ jau atskleidė modelį „L6“, kuriame yra 133 kWh pusiau kietojo būvio akumuliatorius, žadantis Kinijos CLTC bandymų cikle užtikrinti iki 673 kilometrų ridą. Vos 12 minučių trunkantis įkrovimas padidina nuvažiuojamą atstumą 400 km.
Paieška archyve
