Lietuvoje energijos bendrijos pradėjo kurtis pernai, bet dar nėra nė vienos veikiančios. Tuo metu kai kuriose ES šalyse gausu sėkmingų pavyzdžių, kurie padeda gyventojams ir bendruomenėms reikšmingai sutaupyti mokant už elektros energiją.
Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir piliečių energetikos bendrijos į Lietuvos teisinę sistemą buvo įtrauktos tik prieš kelis metus, o jų reguliavimas vis dar tobulinamas. Naujausiais Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra 9 organizacijos, turinčios energijos bendrijos statusą. Tuo tarpu kai kuriose ES šalyse energijos kooperatyvai ir bendrijos veikia jau ne vieną dešimtmetį. Skaičiuojama, kad ES tokių bendrijų yra virš 5 000 ir jos vienija daugiau nei milijoną gyventojų.
Viena iš pagrindinių priežasčių tiek ES, tiek Lietuvoje kurti energijos bendrijas – galimybė drauge su bendraminčiais pasigaminti žalios elektros energijos ir reikšmingai sutaupyti. Jau ne vienus metus saulės ir vėjo elektrinėse pagaminta elektros energija yra pati pigiausia, palyginti su kitomis kuro rūšimis, pvz., gamtinėmis dujomis ar anglimi. Pastačius tokią elektrinę elektros energijos kaina yra fiksuojama daugeliui metų į priekį, nes tiek saulę, tiek vėją nemokamai duoda gamta, o techninė priežiūra – minimali.
Pasak aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos „Žiedinė ekonomika“ įkūrėjo Domanto Tracevičiaus, „Efektyviausia, kai energija yra pagaminama ir suvartojama toje pačioje vietoje, tad gaminančio vartotojo schema tam puikiai pasitarnauja. Neturint tokios galimybės, energijos bendrijos yra puiki alternatyva, ypač kai saulės moduliai kainuoja mažiau nei bet kada anksčiau. Tikėtina, kad nuo šių metų pagerėjusi reguliacinė aplinka ir energijos bendrijoms numatytas finansavimas sudarys sąlygas dar šiais metais pamatyti pirmąsias veikiančias energijos bendrijas.“
Vokietijoje, Nyderlanduose ir Danijoje yra daugiausiai energijos bendrijų Europos Sąjungoje. Vokietijoje jos pagrinde gamina elektros energiją iš saulės, o Nyderlanduose ir Danijoje – elektrą iš vėjo ar šilumą iš biomasės. Danijoje susidarė tokia situacija, nes centralizuotiems šilumos tiekėjams draudžiama gauti pelną, tad ten beveik visose savivaldybėse centrinių šilumos tinklų vartotojai yra ir tiekėjo dalininkai. Iš šalių, kuriose itin sparčiai auga energijos bendrijos, būtų galima išskirti Austriją: ten per pastaruosius penkerius metus įsisteigė daugiau nei 500 energijos bendrijų. Pagrindinės to priežastys – aiški reguliacinė aplinka, galimybė dalintis elektros energija, mažesni elektros skirstymo tarifai bendrijos dalyviams ir vieno langelio principu veikianti bei išsamią informaciją teikianti agentūra.
Dalis ES veikiančių bendrijų išaugo iki itin didelių. Vienas geriausių pavyzdžių – 1992 m. Belgijoje įkurta energijos bendrija „Ecopower“, šiuo metu turinti apie 70 000 narių. Atsinaujinančios elektros gamyba bendrijoje buvo pradėta nuo hidroenergetikos, vėliau išplėsta į vėjo ir saulės parkus, dažnai bendradarbiaujant su miestais ir dalijantis gaunama nauda. Belgijoje liberalizavus elektros rinką, bendrija „Ecopower“ tapo 100 proc. atsinaujinančią elektros energiją tiekiančiu nepriklausomu tiekėju savo dalyviams. Nauda išryškėjo energetinės krizės laikotarpiu – 2022 m. – tuomet bendrijos nariai per metus vidutiniškai sutaupė apie 500 eurų, palyginti su rinkoje vyravusiomis elektros energijos kainomis.
Kitas itin sėkmingas pavyzdys – didžiausia energijos bendrija Portugalijoje „Coopernico“. 2013 m. įkurta 16-os žmonių grupės, šiandien bendrija vienija daugiau kaip 4 000 narių. Pagrindinis bendrijos įkūrimo tikslas – energetinės nepriklausomybės siekis. Bendrijos „Coopernico“ nariai, patys įkūrimui gavę kitų šalių bendrijų paramą, dabar ją teikia kitoms besikuriančioms energijos bendrijoms. Šiuo metu bendrija „Coopernico“ yra sutelkusi daugiau nei 2 mln. eurų vertės investicijų į 37 projektus įvairiose ES šalyse.
Domantas Tracevičius primena, kad jau vasarį Lietuvos energetikos agentūra skelbs finansavimą saulės elektrinių iki 500 kW įrengtosios galios įrengimo išlaidų daliai padengti, tad verta jau dabar pradėti telkti bendruomenę energijos bendrijai steigti. Planuojama, kad Lietuvos energetikos agentūra paskirstys iki 72 mln. eurų paramos, o pirmenybė bus teikiama energijos bendrijoms.
Paieška archyve
