Europoje nuolat daugėja energijos bendrijų, kurios suteikia galimybę gyventojams kartu efektyviai pasigaminti žaliosios elektros energijos. Austrija yra viena iš palankiausių šalių energijos bendrijoms steigti – net pati didžiausia saulės elektrinė ten priklausys gyventojams. Lietuvoje taip pat tikimasi energijos bendrijų pagausėjimo, nes gerės reguliavimo sąlygos ir bus skiriamas finansavimas.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Visoje Europoje vis daugiau gyventojų, smulkiųjų verslų, ūkininkų ir savivaldybių jungiasi į atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas. Europos Komisija yra iškėlusi tikslą, kad kiekvienoje savivaldybėje, kurioje yra bent 10 000 gyventojų, būtų nors viena atsinaujinančių išteklių energijos bendrija. Skaičiuojama, kad vien ES pilnai veikiančių jau yra apie 4 000. Energijos bendrijos suteikia daug naudų jų nariams – pigesnę žaliąją elektros energiją, galimybę ja dalytis, spartesnį vietos ekonomikos vystymąsi, be to, suburia bendruomenes.
Austrija yra viena pažangiausių Europos valstybių kalbant apie atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų reguliavimą. Austrijos teisės aktuose aiškiai ir išsamiai aprašytas bendrijų veikimas, įskaitant dalijimąsi elektros energija. Dalyvaujant energijos bendrijos veikloje net sumažinamas tarifas elektros energijos skirstymo paslaugoms. Siekiant, kad gyventojams būtų paprasčiau steigti energijos bendrijas, Austrijos vyriausybė įsteigė Austrijos energijos bendrijų koordinavimo centrą. Tai lėmė, kad per kelerius metus susikūrė daugiau nei 500 energijos bendrijų. Dalis iš jų turi net po kelis tūkstančius narių ir valdo didžiules saulės elektrines.
Didžiausia Austrijos saulės elektrinė yra statoma Nickelsdorfo miesto apylinkėse ir jos galia sieks 112 MW. Prie jos taip pat bus jungiamos ir vėjo jėgainės. Esminis šio projekto principas – kiekvienas norintis Austrijos namų ūkis gali tapti bendrijos nariu, be pradinių investicijų į elektrinės statybas. Nariams tiekiama elektros energija kainuos 18,5 EUR/kWh su visais mokesčiais. Šios saulės elektrinės paskirtis yra dvejopa, užimamas plotas bus išnaudojamas ir žemės ūkiui vykdyti bei biologinei įvairovei puoselėti – tarp modulių bus ganomos avys ir užsėtos pievos, taip sukuriant naujas buveines vabzdžiams ir paukščiams.
Šiuo metu Lietuvoje yra mažiau nei 10 organizacijų, turinčių energijos bendrijos statusą, o veikiančios nėra nei vienos. Siekiant pagerinti sąlygas jų steigimui, Seimo svarstymui yra užregistruotos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos, kuriomis būtų supaprastinamas energijos bendrijų statuso suteikimas. Jas priėmus, ne pelno siekiantiems juridiniams asmenims, tokiems kaip asociacija, viešoji įstaiga, daugiabučio bendrija ir pan., nebereikėtų keisti įstatų norint gauti energijos bendrijos statusą. Anot VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjo Domanto Tracevičiaus, kuris pasiūlė minimas pataisas, tai gerokai atpigintų ir supaprastintų šias procedūras, tad jau kitais metais būtų galima stebėti energijos bendrijų steigimo bumą, kuris vyksta kitose ES šalyse.
Šią vasarą Lietuvos energetikos agentūra buvo paskelbusi kelis finansavimo konkursus saulės elektrinių ir antžeminių vėjo jėgainių vystymui, kuriuose prioritetinėmis sąlygomis dalyvauti galėjo ir energijos bendrijos. Vėjo jėgainių finansavimo konkursas sulaukė didelio susidomėjo ir buvo pateikta paraiškų finansuoti 30 MW galios vėjo elektrinių. Visiškai kitokia situacija su saulės elektrinių finansavimo konkursu, kuriame buvo pateikta paraiškų finansuoti vos 12 MW saulės elektrinių. „Pastarasis kvietimas buvo menkai išnaudotas ir artimiausiu metu turėtų būti kartojamas, tad svarstantys galimybę steigti energijos bendriją turėtų pradėti ruoštis“,– rekomenduoja D. Tracevičius.
Paieška archyve
