Valstybėms narėms skirtos politikos rekomendacijos siekia paskatinti grąžinti naudotus mobiliuosius telefonus, planšetinius bei nešiojamuosius kompiuterius, jų kroviklius ir kitas šių prietaisų atliekas. Aplinkos ministerija ragina gyventojus nekaupti šių nebereikalingų elektronikos gaminių namuose, o perduoti pakartotiniam naudojimui, remontui ar perdirbimui.
Europos Komisija siūlo pasitelkti finansines paskatas šiam procesui suaktyvinti. Pavyzdžiui, nuolaidas, kuponus, depozito grąžinimo sistemas arba piniginį atlygį. Paskatos turėtų būti taikomos nebeveikiančiai, tačiau namuose laikomai smulkiajai buitinei elektronikai, smulkiajai tebeveikiančiai elektronikai, kuri vis dar gali būti parduodama, pakartotinai naudojama arba taisoma.
Kita rekomendacija – supaprastinti grąžinimą dažniau naudojant pašto paslaugas nebereikalingų mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių ir nešiojamųjų kompiuterių ir jų atliekų grąžinimui, pavyzdžiui, vartotojams pateikiant iš anksto apmokėtus vokus ar etiketes, kad jie galėtų grąžinti savo prietaisus.
Kartu svarbu didinti žmonių informuotumą ir gerinti surinkimo punktų, kuriuose galima grąžinti smulkiąją elektroniką, patogumą ir matomumą. Informaciją apie artimiausius surinkimo punktus galima pridėti prie žemėlapių, paieškos įrankių ir programėlių. Surinkimo punktuose žmonės taip pat turėtų būti informuojami, kad visi jų įrenginiuose saugomi asmens duomenys yra tinkamai tvarkomi ir ištrinami.
Be to, siūloma skatinti pakartotinio smulkiosios elektronikos naudojimo organizacijų ir surinkimo sistemų operatorių bendradarbiavimą.
Visoje Europos Sąjungoje minėtų mažosios elektronikos prietaisų surinkimo apimtys labai nedidelės. Pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų surenkama mažiau nei 5 proc., namų ūkiuose laikoma 700 mln. nenaudojamų mobiliųjų telefonų ir jų atliekų. 49 proc. ES piliečių įsigiję naują mobilųjį telefoną seną pasilieka.
Atkreipiame dėmesį, kad mobiliuosiuose telefonuose, planšetiniuose ir nešiojamuose kompiuteriuose, jų prieduose yra daug vertingų medžiagų – išmaniųjų telefonų magnete yra retųjų metalų, baterijoje – kobalto, ekrane – indžio, spausdintinėje plokštėje – tantalo, galio ir tauriųjų metalų. Maždaug pusę kompiuterio medžiagų taip pat sudaro įvairūs metalai, o jo schemų gamybai naudojami variniai laidai.
Padidinus smulkiosios elektronikos remonto ir pakartotinio naudojimo mastą, taip pat tokios įrangos atliekų perdirbimą, bus skatinamas perėjimas prie žiedinės ekonomikos, tausojami ištekliai ir žaliavos.
Primename, kad elektronikos atliekas galima nunešti į bet kurią elektronikos prietaisais ir įranga prekiaujančią vietą, jei tos atliekos yra tokios pačios paskirties, kaip jose parduodami gaminiai. Taip pat elektroninius įrenginius, kurių išoriniai matmenys mažesni nei 20 cm galima palikti didesniuose prekybos centruose esančiose surinkimo dėžėse.
Gyventojai nemokamai elektroninės įrangos atliekas gali priduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ar pristatyti į specialias, gamintojų ir importuotojų įsteigtas, elektronikos atliekų priėmimo vietas.
Nebenaudojamą elektroniką galima atiduoti ir elektronikos atliekas tvarkančioms įmonėms. Jeigu jos turi rinkos vertę, už jas dar ir bus sumokėta. Vilniaus ir Kauno regionų gyventojai elektronikos atliekų gali atsikratyti dar paprasčiau – išsikviesti atliekų taksi ir jos bus išvežtos tiesiai iš jų namų.
Paieška archyve
