Inžinierių komanda iš JAV Šiaurės-Vakarų universiteto sukūrė pirmąjį dirbtinį intelektą, gebantį kurti robotus nuo tuščio lapo.
Pirmas DI projektas buvo robotas, judantis lygiu paviršiumi. Šią užduotį jis atliko per kelias sekundes. Be to, šiam DI nereikia superkompiuterio ir milžiniško duomenų masyvo, užtenka paprasto personalinio kompiuterio.
„Mes atradome labai spartų DI pagrįstą projektavimo algoritmą, kuris įveikia evoliucijos užtvaras, nepakliūdamas į žmonių-konstruktorių daromų sisteminių klaidų spąstus, – sakė projekto vadovas Samas Kriegmanas. – Mes pasakėme DI, kad norime žeme galinčio vaikščioti roboto. Paskui tiesiog paspaudėme mygtuką ir viskas! Jis kaip mat pateikė roboto, nepanašaus į jokį žinomą gyvūną, schemą. Vadinu šį procesą „žaibiška evoliucija“.
2020 metais Kriegmanas pristatė „ksenobotus“, pirmus gyvus, vien iš biologinių ląstelių sukurtus robotus. Dabar jis su komanda tiria dirbtinės gyvybės potencialą, praneša EurekAlert. DI inžinierių minties vaisius, robotas, pavyko mažas ir neįmantrus. Ir jis suprojektuotas iš neorganinių medžiagų. Tačiau tai yra pirmasis žingsnis į mašinų sukurtų instrumentų erą.
„Žiūrėdami į šį robotą, žmonės galbūt mato bereikalingą įtaisą, – sakė Kriegmanas. – Aš regiu visiškai naujo organizmo gimimą“.
Iš pradžių DI sukonstravo muilo gabalėlio dydžio bloką. Jis galėjo siūbuoti, bet tikrai negalėjo vaikščioti. Supratęs, kad tikslas nepasiektas, DI tęsė darbą. Kiekviename naujame cikle jis šalino trūkumus ir tobulino gaminį. Pamažu robotas išmoko šokinėti pirmyn, čiužinėti ir, galiausiai, žingsniuoti pusės savo kūno ilgio per sekundę greičiu – maždaug dvigubai lėčiau, nei įprastai vaikščioja vidutinis žmogus.
Visas procesas – nuo beformio bloko iki mokančio vaikščioti roboto – nešiojamajame kompiuteryje užtruko 26 sekundes. Per šį laiką DI pasiekė tą patį sprendimą, kaip ir gamta – kojas. Tačiau kitaip, nei ji, DI nesiekė simetrijos. Dėl to robotas pavyko trikojis, su peleku išilgai nugaros, plokščiu veidu ir skylutėmis kūne.
Paskui tyrėjai, norėdami patikrinti projektą, panaudojo DI pasiūlytas schemas ir atspausdino robotą 3D spausdintuvu iš silikono. Gauta elastiška forma. Pripūtus į ją oro, roboto kojos ištįsta, o kai oras išeina – susitraukia, judindamos kūną.
Kam konstrukcijoje prisireikė skylių, DI programuotojai iki galo nesuprato. Jos atrodo atsitiktinės, tačiau, galbūt, sumažina bendrą masę ir padidina struktūros lankstumą, kad vaikščiodamas robotas galėtų sulenkti kojas.
Vašingtono universiteto mokslininkai pristatė robotą MilliMobile, kurio akumuliatorių nereikia įkrauti. Miniatiūrinis, vos 10 mm dydžio ir 1 gramo svorio prietaisas juda, naudodamasis aplinkos šviesos ir radijo bangų energija. Robotas gali pervežti tris kartus už save sunkesnius krovinius, ir perduoti duomenis belaidžiu tinklu.
hightech.plus
Paieška archyve
