Pakilus vėjui ir šviečiant saulei pirmadienio popietę vieną valandą elektros gamyba Lietuvoje buvo didesnė nei bendras suvartojimas, rodo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenys. Didžiąją dalį elektros energijos tuo metu gamino atsinaujinančių išteklių elektrinės, rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Liepos 3 dieną 14–15 val. Lietuvoje elektros gamyba siekė 1354 MW, o bendras suvartojimas be vartojimo kaupimo įrenginiuose – 1346 MW.
„Nuo to laiko, kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, Lietuva didžiąją elektros dalį importuoja, daugiausia iš Skandinavijos, taip pat kitų Baltijos šalių, – sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. – Pastarųjų metų atsinaujinančios energetikos proveržis pradeda keisti šią situaciją ir dabar matome pirmuosius signalus, kad netrukus vis dažniau daugiau elektros pasigaminsime savarankiškai, tvariais, aplinkos neteršiančiais būdais. Apart šiemet balandį atlikto izoliuoto darbo bandymo, paskutinį kartą Lietuvoje valandinė generacija vartojimą viršijo dar veikiant Ignalinos atominei elektrinei, 2009 metų gruodžio 31 dieną.“
Kaip rodo „Litgrid“ duomenys, pirmadienį 14–15 val. vėjo elektrinės generavo 714 MW, saulės – 331 MW, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – 221 MW. Iš viso vietos atsinaujinančių išteklių elektrinės tą valandą užtikrino 82 proc. bendro suvartojimo.
Per visą parą bendras suvartojimas be vartojimo kaupimo įrenginiuose Lietuvoje siekė 29,2 GWh, o elektros gamyba – 22,0 GWh arba 75 procentus bendro suvartojimo. Vien Lietuvoje veikiančios atsinaujinančių išteklių elektrinės per parą užtikrino 67 proc. bendro suvartojimo.
Lietuvoje saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 1931 MW ir sudaro beveik pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo. Iš jų vėjo elektrinių galia siekia 1117 MW, o saulės – 814 MW.
Šalyje taip pat veikia dar 227 MW galios kitų atsinaujinančių išteklių elektrinių (hidroelektrinių, biomasės ir biodujų).
Birželio mėnesį „Litgrid“ įvertino naujus 35 saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginių vystytojų prašymus prisijungti prie perdavimo tinklo ir atsinaujinančios energetikos projektams rezervavo 2945 MW galią.
Be veikiančių elektrinių ir pateiktų naujų prašymų rezervuoti pralaidumus, „Litgrid“ jau yra sudariusi ketinimų protokolų su vystytojais, kurių bendra galia siekia 3700 MW saulės ir 2100 MW vėjo leistinos generuoti galios. Dar 1400 MW numatyta dviem jūrinio vėjo parkams, kurių aukcionai bus skelbiami šiais metais.
„Litgrid“ vertinimu, 2030 m. Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti ne mažiau kaip 4400 MW saulės ir 5000 MW vėjo elektros gamybos pajėgumų – bendrai 9400 MW arba maždaug 5 kartus daugiau nei dabar. Per ateinančius dešimtmečius prognozuojamas ir dar kelis kartus didesnis elektros poreikis.
Paieška archyve
