Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įvertino naujus saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginių vystytojų prašymus prisijungti prie perdavimo tinklo. Pagal 35 patvirtintus prašymus operatorė atsinaujinančios energetikos projektams rezervavo 2945 MW galią, rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai.
Įvertinus per pirmąjį prašymų teikimo ciklą – nuo kovo 13 iki birželio 6 d. – tinkamai pateiktus ir išnagrinėtus prašymus, perdavimo tinkle vėjo elektrinėms rezervuota 1244 MW galia, saulės elektrinėms – 948 MW galia, o kaupimo įrenginiams – 753 MW galia. Iš jų 1080 MW sudaro naujos hibridinės elektrinės (tame pačiame taške prie tinklo prijungtos saulės ir vėjo elektrinės) ir esamų elektrinių išplėtimas į hibridines.
„Įvertinę vystytojų pateiktus prašymus prisijungti prie perdavimo tinklo, po pirmojo ciklo rezervavome 2945 MW esamų tinklo pralaidumų atsinaujinančių energijos išteklių elektrinėms ir kaupimo įrenginiams. Tai yra 3 kartus daugiau, nei šiuo metu perdavimo tinkle instaliuota atsinaujinančios energetikos galia.
Gamintojai taip pat pateikė prašymus dėl dar 1261 MW elektros gamybos įrenginių, kurių prijungimui nurodė planuojantys savo lėšomis plėsti tinklo pralaidumus. Visų šių ketinimų tvirtumas paaiškės kitame žingsnyje, kai gamintojai patvirtins savo įsipareigojimus sumokėdami finansinį garantą“, – sako teigia Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovas Ignas Junevičius.
„Susumavus su ankstesniais susitarimais, jau esame rezervavę daugiau nei 10 GW galios saulės ir vėjo elektrinėms, tačiau šiuo metu atliekamos studijos prognozuoja ir dar didesnį elektros vartojimo augimą ateityje, susijusį su visų sektorių elektrifikacija, žaliojo vandenilio gamyba. Todėl kviečiame vystytojus toliau gali teikti prašymus atsinaujinančios energetikos projektams – jau esame atidarę antrąjį elektros perdavimo galių rezervavimo ciklą. Tuo pačiu raginame ypač atkreipti dėmesį į kaupimo įrenginius. Kadangi saulės ir vėjo elektros gamyba nėra pastovi, siekiant, kad atsinaujinančios energetikos proveržis sėkmingai tęstųsi, tiek sistemos balansavime, tiek mažinant kainų skirtumus elektros rinkoje energijos kaupiklių poreikis itin sparčiai auga“, – sako I.Junevičius.
Rezervavus galią, projektų vystytojai per 5 darbo dienas yra kviečiami pasirašyti ketinimų protokolus. Verslams nusprendus dokumentų nepasirašyti, galia perdavimo tinkle bus pasiūlyta kitiems pagal nustatytą eiliškumą. Projektų vystytojai, pasirašę ketinimų protokolus, saulės, vėjo jėgaines bei kaupinio įrenginius įsipareigoja pastatyti ir prie perdavimo tinklo prijungti per 36 mėnesius. Ketinimų protokolas įsigalioja vystytojams sumokėjus finansinį garantą, užtikrinantį, kad rezervuojami pralaidumai bus panaudoti pastatant elektrines, ir, jei projekto galia viršija 50 MW, atlikus patikrą dėl nacionalinio saugumo.
Iš viso per pirmąjį ciklą operatorė sulaukė 88 prašymų prijungti 9000 MW galios įrenginių. Naujai teikiami prašymai ir anksčiau teiktų prašymų korekcijos, pateikti likus mažiau nei 20 darbo dienų iki pirmojo ciklo pabaigos, yra priskiriami antrajam prašymų teikimo cikluI.Jis tęsis iki rugsėjo 6 dienos. Pagal Prisijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašą, 20 darbo dienų yra numatytos prašymų įvertinimui, tad vystytojai kviečiami pateikti dokumentus iki rugpjūčio 6 dienos.
Pasak I.Junevičiaus, teikiant prašymus antrajam ciklui vystytojai kviečiami atsižvelgti į dažniausiai pasikartojančius pateiktų dokumentų trūkumus, pastebėtus vertinant pirmojo ciklo prašymus.
„Teikdami prašymus, vystytojai turi kartu pateikti ir visų žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro išrašus, žemės sklypų planus, vėjo elektrinių atveju pridėti žemės sklypų planuose nubraižytus elektrinių pamatus.
Šią informaciją pateikė ne visi vystytojai arba ji buvo nepilna. Taip pat pastebėjome, kad dalies vystytojų pateikti savivaldybių leidimai yra ne visiems vystytojo planuojamiems sklypams. Pasitaikė atvejų ir kuomet su prašymu nebuvo pateikti jokie reikiami dokumentai“, – teigia Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovas.
Proveržį nulėmė naujas reguliavimas
Valstybinei energetikos reguliavimo taryba (VERT) kovo 7 d. patvirtino „Litgrid“ parengtą Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą, o AEI vystytojams galimybė teikti prašymus prisijungti prie perdavimo tinklo sudaryta nuo kovo 13 dienos.
Tuo pačiu rinkai pristatytas naujas interaktyvus 110 kV ir 330 kV perdavimo tinklo žemėlapis, kuriame pateikiama informacija apie laisvus ir rezervuotus pralaidumus.
Naujame apraše numatyti svarbūs pokyčiai AEI plėtrai: nuo šiol vienoje perdavimo tinklo zonoje galia bus išnaudojama 300 procentų, skiriant maksimalų pralaidumą vėjo ir saulės elektrinėms, kaupimo įrenginiams. Prisijungimo prie tinklo rezervavimo tvarka yra pagrįsta prioritetais, pirmenybę teikiant projektams su kaupimo įrenginiais ir hibridinėms elektrinėms, naudojančioms ir saulės, ir vėjo generaciją.
Pagal nuo šių metų vasario galiojančią tvarką, instaliuota komercinių saulės parkų galia Lietuvoje yra neribojama – nustatytos ribos tik jungiantis prie atskirų perdavimo tinklo taškų.
Rinkos potencialas
Lietuvoje visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 1917 MW ir sudaro beveik pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
Be jau veikiančių elektrinių ir pateiktų naujų prašymų rezervuoti pralaidumus, „Litgrid“ jau yra sudariusi ketinimų protokolų su vystytojais, kurių bendra galia siekia 3700 MW saulės ir 2100 MW vėjo leistinos generuoti galios. Dar 1400 MW numatyta dviem jūrinio vėjo parkams, kurių aukcionai bus skelbiami šiais metais.
„Litgrid“ vertinimu, 2030 m. Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės sudarys sąlygas prijungti ne mažiau kaip 4400 MW saulės ir 5000 MW vėjo elektros gamybos pajėgumų – bendrai 9400 MW arba maždaug 5 kartus daugiau nei dabar. Per ateinančius dešimtmečius prognozuojamas ir dar kelis kartus didesnis elektros poreikis.
Paieška archyve
