Gerai pažįstamas brūkšninio kodas su plonomis ir storomis vertikaliomis linijomis naudojamas jau kelis dešimtmečius. Jis visuotinai naudojamas vartotojų produktuose, tačiau jo funkcionalumas yra ribotas, palyginti su 2D versijomis, kuriose galima talpinti daug daugiau informacijos, užkoduotos horizontalioje ir vertikalioje ašyse.
Skirtingai nei standartinis 12 skaitmenų brūkšninis kodas, 2D versijos, kurios atrodo kaip kvadratai ar stačiakampiai, kuriuose yra daug mažų atskirų taškų (QR kodai yra viena iš versijų), gali atskleisti daug informacijos apie gaminį. „Axios“ rašo, kad parduotuvės galės nedelsdamos reaguoti į produktų atšaukimą ir nustatyti nekokybiškas prekes. Jos taip pat galės matyti, kada baigiasi maisto produktų galiojimo laikas, ir siūlyti nuolaidas. Mažmenininkai taip pat gali tikėtis, kad kodai gerokai pagerins jų atsargų kontrolę.
2D kodai taip pat turi daug privalumų vartotojams. Pavyzdžiui, telefonu nuskenavus vieną iš jų ant maisto produkto pakuotės, bus pateikta tokia informacija, kaip sudedamosios dalys, receptai, pagal kuriuos galima jį naudoti, galimi alergenai ir vieta, kur jis buvo užaugintas.
2D kodai naudingi ne tik informacijai apie maisto produktus. Jie gali atskleisti reklaminius pasiūlymus, gamyklą, kurioje produktas buvo sukurtas, įmonės tvarumo praktiką ir net informaciją apie produkto ar pakuotės perdirbimą. 2D kodai taip pat gali suteikti prieigą prie lojalumo taškų, žaidimų ir kuponų. Nuo tada, kai 1994 m. jie pirmą kartą buvo panaudoti automobilių dalims ženklinti Japonijos gamyklose, QR kodų populiarumas nuolat didėjo, o pandemijos metu jų naudojimas ypač augo.
Bendrovė „Puma“ buvo pirmoji įmonė, paskelbusi, kad JAV parduotuvėse ir gaminiuose naudoja 2D kodus. Juose bus pateikiama nuoroda į informaciją apie sportbačių medžiagas ir bendrovės pastangas užtikrinti tvarumą. Tarptautiniu mastu kodai naudojami Japonijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, siekiant parodyti maisto produktų šviežumą ir galiojimo laiką. ES nubalsavo, kad jie būtų naudojami vizoms, taip padidinant saugumo riziką, susijusią su padirbtais ir pavogtais vizų lipdukais, ir palengvinant keliautojų prašymų pateikimą.
JAV GS1, ne pelno siekianti standartų organizacija, prižiūrinti brūkšninių kodų pramonę, remia iniciatyvą „Sunrise 2027“, kuria siekiama iki 2027 m. visiškai pereiti prie 2D kodų. Neseniai ji išleido brūkšninių kodų galimybių testų rinkinį, skirtą mažmenininkams, kad jie galėtų įvertinti savo pasirengimą pereiti prie 2D kodo standarto.
