Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ išanalizavo preliminarius dirbtinio intelekto technologijos, skirtos elektros perdavimo linijų pralaidumo stebėsenai, bandymų rezultatus, rašoma „Litgrid“ pranešime spaudai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Jie rodo, kad inovatyvi kintamo pralaidumo technologija leidžia per tas pačias elektros oro linijas perduoti virš 50 proc. daugiau elektros energijos. Padidinus oro linijų pralaidumą galima integruoti daugiau atsinaujinančių energijos išteklių.
Kintamo pralaidumo technologijos bandymai pirmą kartą Baltijos šalyse atlikti šių metų spalio–lapkričio mėnesiais. Prie oro linijų įdiegti specialūs prietaisai matuoja oro sąlygas, o dirbtinio intelekto pagalba veikiantis modelis stebi ir prognozuoja galimą linijų pralaidumą.
Oro linijų pralaidumas priklauso oro linijos temperatūros, o šiai įtaką daro aplinkos oro temperatūra, vėjo kryptis, vėjo greitis, saulės stiprumas, oro drėgmė ir krituliai.
„Bandymų rezultatai – geresni, nei tikėjomės. Išanalizavę pirmuosius skaičius matome, kad 99,5 proc. laiko elektros linijos pralaidumas viršija numatytą pralaidumą, o 82 proc. laiko padidėjimas yra daugiau nei 30 procentų. Tyrimų duomenys rodo, kad vidutinis oro linijos pralaidumas, naudojant sensorių ir dirbtinio intelekto pagalbą, per stebėjimo laikotarpį paaugo net 57 procentais.
Tai tik preliminarūs dviejų bandymo mėnesių rezultatai, tačiau jie patvirtina, kad kintamo pralaidumo technologija turi potencialą tapti reikšminga priemone, galinčia padėti į tinklą integruoti daugiau saulės ir vėjo elektros energijos“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Tiesa, jis pažymi, kad bendram elektros perdavimo tinklo pralaidumui reikšmingą įtaką daro kitų tinklo komponentų, tokių kaip galios ir matavimo transformatorių, relinių apsaugų įrangos ir nustatymų galimybės. Todėl technologijos skirtingose šalies vietose esančių oro linijos pralaidumui gali turėti ne vienodą poveikį.
Bandymo metu taip pat pastebėta, kad elektros pralaidumas oro linijoje tiesiogiai koreliuoja su šalia esančio vėjo parko generacija. Stiprus vėjas įgalina vėjo jėgaines gaminti daugiau elektros energijos, o kartu ir aušina oro liniją. Dėl to gali būti didinamas ir linijų pralaidumas.
Pasak L. Varanavičiaus, rugpjūtį atlikti teoriniai metiniai kintamo pralaidumo technologijos skaičiavimai buvo kiek konservatyvesni – jie rodė, kad kintamas linijos pralaidumas būtų didesnis nei fiksuotas 98,4 proc. laiko per metus, o 80 proc. laiko augimas būtų daugiau nei 30 procentų.
Kintamo pralaidumo įranga sumontuota Vakarų Lietuvoje 110 kV linijoje, jungiančioje transformatorių pastotes Palangoje ir Vydmantuose.
Speciali ant linijos atramų įtvirtinta įranga seka oro sąlygas ir oro linijos temperatūros duomenis. Surinkta informacija naudojama nuolatiniam oro linijos pralaidumo skaičiavimo modelio tikrinimui ir skaičiavimo rezultato tikslinimui.
Rugsėjį „Litgrid“ komandos pradėtas bandymas truks iki kitų metų rugsėjo pabaigos, siekiant įvertinti technologijos galimybes visais metų laikais. Jei įdiegtas technologinis sprendimas pasiteisins, planuojama kintamojo pralaidumo įrangą pagal poreikį naudoti ir kitose linijose.
Šią inovaciją „Litgrid“ įgyvendina su Slovėnijos ir Austrijos kompanijomis „Operato“ ir „Micca Informationstechnologie GmbH“. Projekto vertė siekia 160 tūkst. Eur.
Lietuvoje visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių instaliuota galia šiuo metu yra 1,4 GW ir sudaro daugiau nei trečdalį viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
„Litgrid“ prognozuoja, kad 2030 m. prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo bus galimybė prijungti 9,4 GW vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių išteklių – beveik 7 kartus daugiau nei dabar.
Per ateinančius 10 metų „Litgrid“ į elektros perdavimo tinklą planuoja investuoti 2 mlrd. Eur. Prie atsinaujinančių išteklių plėtros prisidės ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektai.
Paieška archyve
