Vienas dronas-kamikadzė gali padaryti daug žalos, tačiau gera oro gynybos sistema gali jį numušti dar nepasiekusį tikslo. Tačiau numušti tūkstantį kartu skrendančių dronų jau yra beveik neįmanoma.
„Swtichblade“ dronas-savižudis © commons.wikimedia.org
JAV Karinis jūrų laivynas kuria dronų spiečiaus technologiją ir jau padarė didelę pažangą šioje srityje. 2017 metais jis demonstravo grupėje skraidantį 30 dronų spiečių. Idėja ta, kad dronai neša sprogstamąsias galvutes, tampdami miniatiūrinėmis sparnuotomis raketomis. Tokius dronus pastarosiomis dienomis Rusija naudojo prieš Ukrainos miestus, bet nemažai tų iranietiškų dronų ukrainiečiams pavyko numušti. Šis projektas, pavadintas LOCUST, dabar patenka į didesnę „Super Swarm“ misiją. Ir viso spiečiaus tokių dronų-kamikadzių numušti nepavyks.
„Super Swarm“ projektas apima daug įvairių mažesnių projektų. Visų jų tikslas - smūgio neišvengiamumas. Žinoma, viena raketa gali nešti daug sunkesnę kovinę galvutę, bet ją lengviau pastebėti. Dronų spiečius būtų naudojamas kitaip ir būtų beveik neišvengiamas. Ukrainos maži dronai sunaikino per šimtą Rusijos šarvuočių; tūkstančio bepiločių orlaivių spiečius vienu smūgiu galėtų sunaikinti visą priešo batalioną. Būtų įmanoma nukreipti papildomus dronus prieš taikinį, kuris išgyveno pradinę ataką - spiečius galėtų būti formuojamas taip, kad paskui skrendantys dronai reaguotų į pirmųjų smūgių padarinius.
Spiečiai galėtų prasiveržti per stipriausią egzistuojančią apsaugą; gali būti numušta dešimtys ar šimtai bepiločių orlaivių, bet tūkstančiai pasiektų taikinį. Tai atvertų kelią sparnuotųjų raketų, įgulos lėktuvų ir kitų tradicinių ginklų atakoms, nes dronai galėtų naikinti oro gynybos sistemas ar priversti jas išnaudoti turimas priemones.
„Visi, kuris teigia, kad bepiločių orlaivių spiečiai nepasirodys ateities mūšio lauke, vieną dieną atrodys kaip žmonės, kurie kažkada tvirtino, kad povandeniniai laivai, tankai ar lėktuvai yra tik mokslinė fantastika“, – sako Peteris W. Singeris, ekspertų grupės „New America“ strategas ir dronų karybos žinovas. „Taip manantys ignoruoja ne tik tai, ką matome tokiuose karuose kaip Ukraina, bet ir tai, ką dabar daro viso pasaulio kariuomenės ir kompanijos“.
Pasak Singerio didžiausias iššūkis „Super Swarm“ misijoje yra dronų koordinacija. Dronai-kamikadzės privalo būti pigūs, tačiau jie taip pat turi skristi didelius atstumus ir laikytis šalia vienas kito. Tūkstančiui dronų negalima skirti tūkstančio pilotų. Dronų spiečius galėtų atlikti įvairias kitas užduotis – nuo žvalgybos duomenų rinkimo iki elektroninės karybos ir atsargų tiekimo. Kaip pažymi Singeris, jie galėtų veikti kartu su pilotuojamais orlaiviais.
Taigi, dronų spiečių reikės palaukti, bet ateityje tai bus galinga jėga. Žinoma, karo nugalėtojo ši technologija nenulems, bet dronų spiečiai gali pakeisti karo pobūdį. JAV jau kuria ne tik dronų spiečius, bet ir būdus jiems atremti, nes apie tai galvoja ne tik NATO, bet ir potencialūs Vakarų priešai.
