Antrąjį šių metų ketvirtį daugiausiai elektros energijos prigamino privačios saulės elektrinės Klaipėdoje ir Vilniuje, o bendras žaliosios elektros kiekis, sugeneruotas šalies gyventojų individualių saulės elektrinių, palyginti su 2021 m. antruoju ketvirčiu krito vidutiniškai 2 proc., rašoma „Elektrum Lietuva“ pranešime spaudai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Bendra antrojo ketvirčio žalios elektros gamyba šiemet, palyginti su 2021 m. antruoju ketvirčiu, labai nežymiai augo Vilniuje (apie 2 proc.) ir Panevėžyje (apie 1 proc.), kituose miestuose buvo fiksuotas nedidelis kritimas: Klaipėdoje – beveik 5 proc., Šiauliuose – 4 proc., Kaune – 3 proc., rodo apibendrinti energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ duomenys.
„Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys rodo, kad po saulėtų valandų skaičiumi išsiskyrusio kovo, balandį saulės buvo kur kas mažiau – 219 val., kas yra artima standartinei klimato normai. Nedžiugino ir vienu iš saulėčiausių mėnesių tituluojama gegužė – vietoje vidutinių 283 val. šiemet šį mėnesį buvo tik 238 saulėtos valandos. Kiek daugiau saulės matėme birželį, kuomet saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 280 val., ką liudija ir tą mėnesį išaugę saulės energijos gamybos rodikliai“, – komentuoja bendrovės „Elektrum Lietuva“ Technikos ir tiekimo skyriaus vadovas Kostas Dryžas.
„Elektrum Lietuva“ duomenimis, šiemet balandį-birželį daugiausiai, arba 399,7 kilovatvalandės (kWh), vienam kilovatui saulės elektros prisuko privačios elektrinės Klaipėdoje. Šiame regione įrengtos saulės elektrinės pagal pagamintos elektros kiekį pirmavo ir pirmąjį šių metų ketvirtį. Ilgamečiai stebėjimai patvirtina, kad daugiausiai saulės per metus pasiekia būtent šalies pajūrio regionus.
Antrą vietą pagal gamybos efektyvumą užėmė Vilnius, kur elektros gamyba saulės elektrinėse siekė 356,4 kWh kilovatui. Nedaug atsiliko trečią vietą užėmęs Kaunas – čia saulės elektrinėse elektros gamyba vienam kilovatui siekė 351,4 kWh.
Šiauliai pagal privačių saulės elektrinių pagamintos elektros kiekį antrąjį ketvirtį liko ketvirti – čia saulės elektros išgauta 346,4 kWh vienam kilovatui. Mažiausiu gamybos efektyvumu pasižymėjo Panevėžys, kur saulės elektrinės pagamino 332 kWh elektros energijos vienam kilovatui.
„Elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, kurių vienas yra saulė, negali būti labai tiksliai nuspėjama, kadangi ji priklauso nuo besikeičiančių oro sąlygų. Vis dėlto tendencijos išlieka panašios – paskutiniai pavasario mėnesiai ir vasara yra patys saulėčiausi laikotarpiai, kuomet elektros energijos saulės elektrinės sugeneruoja daugiausiai“, – kalba K. Dryžas.
Lietuvoje apie 19 tūkst. gyventojų turi įsirengę individualias saulės elektrines. Šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) yra paskelbusi paramos kvietimą gyventojams, dar neturintiems nuosavų saulės elektrinių savo namų ūkiuose ir norintiems jas įsirengti. Finansavimas bus skiriamas už saulės elektrinę, kurios galia siekia iki 10 kW. Maksimali suma, kurią gali susigrąžinti gyventojas, gali siekti beveik 3 230 eurų – 322,91 eurų už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios. Paraiškas APVA galima teikti iki liepos 31 d.
K. Dryžo teigimu, skaičiuojama, kad pasinaudojus parama, gyventojų investicijos į saulės elektrines atsiperka vidutiniškai per 4-6 metus, priklausomai nuo stogo krypties ir elektrinės sugeneruojamos elektros. Be valstybės paramos atsipirkimo laikotarpis užsitęsia iki 10-ties metų.
Energetikos ministerijos duomenimis, gyventojų energetinio savarankiškumo didinimui per artimiausius 1,5 metų iš Europos Sąjungos fondų bus skirta 118,4 mln. Eur, o iki 2030 m. – iš viso 389 mln. Eur. Skatinant gaminančių vartotojų plėtrą tikimasi, kad 2023 m. pabaigoje jų skaičius Lietuvoje padvigubės, o 2030 m. elektros energiją pats pasigamins kas trečias šalies namų ūkis.
Paieška archyve
