Iškastinės žaliavos yra labai svarbios pasaulio pramonei, tačiau jų gavyba dažnai prasilenkia su šiuolaikiniais aplinkosaugos standartais. Sprogdinimai ir destruktyvūs gręžimai visiems laikams pakeičia vietovės veidą. Tačiau „Audi“ ir Freiburgo Technologijų ir kalnakasybos universiteto mokslininkai turi idėjų, kaip tai pakeisti.
Bakterijos tirpdo mineralus, kurie vėliau surenkami skysčiu. „Audi“ nuotrauka
„Audi“ inžinieriai kartu su Freiburgo universiteto mokslininkais išbandė membraninę kalnakasybą, naudodami minimaliai invazinius metodus. Jie pasitelkė bakterijas, kurios ir taip gyvena požeminėse šachtose.
Pats metodas skamba stebėtinai paprastai, nors, žinoma, jis buvo tobulinamas pakankamai ilgai.
Inžinieriai požeminės šachtos sienose gręžia nedideles skyles, taikydami į vertingų mineralų sluoksnius. Tuomet į šias skyles pumpuojamas skystis, kuris bakterijų pagalba skaido rūdą. Tas skystis surenkamas ir apdorojamas dviejų lygių membraninio filtravimo procese. Viskas vyksta kasykloje, siekiant išvengti transportavimo kaštų (kam vežioti sunkų skystį, jei jį geriau iš naujo įdarbinti toje pačioje šachtoje). Šiuo atveju taip buvo surenkama indžio ir germanio rūda, bet ateityje taip būtų galima išgauti ir kobaltą bei kitus elementus.
Metodas buvo išbandytas 147 metrų gylyje. Sąlygos ten buvo toli gražu ne laboratorinės – 90 % drėgmė, nuo lubų lašantis rūgštus vanduo, 10°C temperatūra. Tyrimo autoriai sureguliavo skysčio tėkmę sistemoje, pakoregavo kai kuriuos elementų gryninimo parametrus ir pasiekė puikių rezultatų. Svarbiausia, jie įsitikino, kad procesas veikia ir elementai gali būti išgaunami net ir iš žemos koncentracijos uolienos.
Bet kuo šis procesas geresnis už kitus? Na, lyginant su įprastais kalnakasybos metodais, jame naudojama mažiau chemikalų, ne taip žalojamas natūralus kraštovaizdis, nereikia tiek daug sunkiosios technikos ir energijos resursų. Be to, pats procesas leidžia išgauti naudingus mineralus ir iš žemos koncentracijos telkinių – tai atveria geresnes ypač reikalingų resursų panaudojimo galimybes.
Paieška archyve
