Tarptautinė kosminė stotis (TKS) skrieja maždaug 400 kilometrų aukštyje virš Žemės. Atmosferos ten beveik nėra, tačiau net ir reti susidūrimai su oro molekulėmis po truputį lėtina stotį. Taigi karts nuo karto ją reikia pagreitinti, kad nenukristų į Žemę. Taip pat kartais prireikia pajudinti stotį, kad būtų išvengta susidūrimo su kosminėmis šiukšlėmis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Įprastinis metodas tą daryti yra rusiško „Progress“ erdvėlaivio varikliai. „Progress“ reguliariai atgabena į TKS atsargų krovinius ir dažniausiai būna prisitvirtinęs prie stoties, tad, esant reikalui, gali būti naudojamas kaip varikliai.
Taip pat variklius turi rusiškas stoties modulis „Zvezda“. Iki 2011 metų keletą kartų stoties kursą koregavo ir prisišvartavę Šatlai, tačiau pasibaigus šių erdvėlaivių eksploatacijai, stoties judinimas liko vien rusų rankose. Iki dabar.
Praeitą savaitgalį stoties kursas pakoreguotas naudojant nepilotuojamą erdvėlaivį „Cygnus“, kuriuo irgi gabenami atsargų kroviniai. Manevras truko apie penkias minutes, jo metu stoties orbita pakilo keliais šimtais metrų. Vienas bandomasis manevras, trukęs mažiau nei minutę, buvo atliktas dar 2018 metais, tačiau dabartinis turėtų būti pirmasis iš daugelio.
Galimybė koreguoti TKS orbitą be rusų pagalbos yra labai svarbi, turint omeny „Roskosmos“ vado Dmitrijaus Rogozino svaičiojimus, jog Rusija gali sužlugdyti TKS. Nors rusų moduliai yra svarbūs TKS komponentai, šis manevras įrodo, kad TKS gali sėkmingai veikti ir be aktyvaus rusų dalyvavimo projekte.
Neatmestina galimybė, kad to ir prireiks: NASA yra patvirtinusi TKS finansavimą iki 2030 metų, tuo tarpu „Roskosmos“ – tik iki 2024-ųjų.
