„Manta“ – tai 56 metrų ilgio koncepcinė jachta. Ji turi bures, turi saulės jėgaines ant stogo, bet bent jau dalį sau reikalingos energijos ji pasigamins pati iš to, ką pagaus vandenyne. Tik žvejoti „Manta“ nesiruošia.
„Manta“ rinks atliekas © „SeaCleaners“
„Manta“ – tai patyrusio buriuotojo Yvano Bourgnono projektas, vykdomas per jo „SeaCleaners“ organizacija. Buriuodamas įvairiose pasaulio vietose ir dalyvaudamas regatose Bourgnonas susidūrė su daugybe vandenyne plūduriuojančių šiukšlių. Daugiausia tai – plastiko atliekos, kurias į vandenynus suneša užterštos upės. „Manta“ bandys tai išspręsti ir kartu atkreips dėmesį į šią problemą.
„Manta“ – tai 56 metrų ilgio katamaranas, varomas burėmis ir elektriniais varikliais. Šiuo metu jachta vis dar vystoma, bet 2024 metais jau turėtų plaukioti kaip prototipas. Ir rinks vandenyne plūduriuojančias šiukšles.
„Manta“ turės konvejerį, kuris nuo paviršiaus rinks atliekas. Jos bus rūšiuojamos ir tada keliaus į specialią krosnį. Degdamas plastikas išskirs dujas, kurios suks turbiną, kuri generuos elektrą „Manta“ baterijoms ir varikliams. Tikimasi, kad „Manta“ bus labai savarankiška jachta – į krantą ji užsuks tik dėl įgulos, o ne savo poreikių.
„Manta“ bus vienas iš didžiausių atliekas renkančių laivų pasaulyje. Tačiau net ir 56 metrų ilgio jachta negali turėti žymios įtakos vandenynų užterštumui. Tačiau Bourgnonas skaičiuoja, kad 400 „Manta“ jachtų galėtų surinkti maždaug trečdalį plūduriuojančių atliekų.
Žinoma, keliems šimtams jachtų reikėtų rimto finansavimo. Tikimasi, kad pirmoji „Manta“ pritrauks daug dėmesio ir tų pinigų bus. Tačiau taip pat labai svarbu užkirsti kelią vandenynų teršimui. Nešvariausios pasaulio upės privalo būti identifikuotos ir atpažintos. Valstybės, kurios labiausiai teršia vandenyną, turi prisiimti atsakomybę ir laikytis aukštesnių aplinkosaugos standartų.
