Vokietijos tarptautinė bendrovė „Thysenkrupp“ pasirašė kontraktą statyti ir eksploatuoti didžiulį hidroelektrolizės įrenginį Kvebeke, kuris naudos vieną iš galingiausių pasaulyje elektrolizatorių ir kasmet galės pagaminti maždaug 11 100 tonų vandenilio.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kalnuotas Kanados reljefas siūlo išskirtines švarios hidroelektros gamybos galimybes, ir šalis stengiasi maksimaliai išnaudoti savo pranašumus.
Apie 61 proc. visos šalies elektros energijos gaminama iš hidroelektrinių, kurių bendras gamybos pajėgumas siekia 82 GW, o ši vos 37,5 mln. žmonių apgyvendinta šalis užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal bendrą hidroenergijos gamybą, atsilikdama tik nuo JAV, Brazilijos ir Kinijos.
Dabar žvelgiama į vandenilį. Vyriausybės valdoma energetikos įmonė „Hydro-Quebec“, didžiausia energijos gamintoja šalyje, skyrė 200 mln. Kanados dolerių (159 mln. JAV dolerių) elektrolizės jėgainei Varene, netoli Monrealio, kuri naudos hidroelektrinę milžiniškam elektrolizatoriui maitinti, paversdama vandenį 11 100 tonų žaliuoju vandeniliu ir 88 000 tonomis deguonies per metus.
Iš pradžių tai nebus skirta eksportui; 88 MW jėgainės energija tieks švarią energiją ir deguonį į netoliese esančią perdirbimo gamyklą, kur ji bus naudojama neperdirbamoms atliekoms paversti biokuru. Tačiau galiausiai Kanada tikisi, kad tokios elektrinės gali paversti savo didžiulį hidroenergijos potencialą į švarios energijos eksporto verslą.
„Hydro-Quebec“ teigia, kad taip pat žvelgia į žaliąjį vandenilį kaip į potencialią didžiulio kiekio energijos kaupimo terpę, nors tai pateiks tam tikrų iššūkių.
Naująją hidroelektrolizės jėgainę numatyta pradėti eksploatuoti 2023 m.
