Nepilotuojami orlaiviai per trumpą laiką tapo kasdienybės dalimi, kuria sunku ką benustebinti. Sukurta galybė žmonėms darbus palengvinančių ar visiškai karinės paskirties orlaivių, kurie vienas nuo kito skiriasi kone viskuo. Vienintelis bendras vardiklis – nesimaišyti civilinėje oro erdvėje. Taip buvo iki į istoriją pateksiančios rugsėjo 16-s dienos.
„Heron“ bepilotis © „Wikimedia“
Istorinis skrydis buvo įvykdytas Izraelio aviacijos ir kosmoso industrijos (IAI) pastangomis. Nepilotuojamas orlaivis, 2020 rugsėjo 16-ą, pakilo iš Ein Shemero karinės bazės, skrido civilinės paskirties oro erdvėje, nusileido tarptautiniame Ben Guriono oro uoste (netoli Jaruzalės), vėliau pakilo ir grįžo į karinį oro uostą. Viso skrydžio metu orlaivio kontrolė buvo vykdoma iš Ein Shemero valdymo stoties.
„IAI „Heron“ nepilotuojamas orlaivis šiandien įvykdė daug ką pakeičiantį pasiekimą, pirmą kartą nusileido civiliame oro uoste. Ateities aviacijai reikia, kad nepilotuojami lėktuvai galėtų leistis civiliniuose oro uostuose. Šiandien tai įvyko. Didelis ačiū už sunkų bendrą darbą atliktą kartu su Izraelio oro uostų ir Izraelio civilinės aviacijos valdžia. Tai puikus pasiekimas IAI dronų segmente.“, sakė projekto vadovas Moshe Levy.
Šiuo skrydžiu buvo patikrintos naujos technologijos. Konkrečiai į „Heron“ šeimos dronus skirtą montuoti „Long runner“ sistemą. Jį, kliaudamasi vien palydoviniu ryšiu, leidžia automatiniu būdu atlikti nusileidimus įvairaus tipo oro uostuose. Orlaiviui nebereiktų konkrečiai jo pasitikti pasiųstos komandos arba modernaus oro uosto aprūpinto iš žemės galinčio duoti jam komandas padedančias nusileisti.
Izraelio manymų, tokia technologija leistų panaudoti kur kas daugiau esamų oro uostų takų nepilotuojamų orlaivių skrydžiams. Leistų avariniu būdu nusileisti karinės paskirties dronams, jei jiems skrydžio metu kas nors nutiktų.
Svarstomas ir ne karinis technologijos pritaikymas. Didesnis galimų nusileisti oro uostų kiekis, mažesnis aptarnaujančio personalo poreikis (reikalingas tik kurui papildyti), leistų orlaivį panaudoti kaip krovinį lėktuvą. Gal net kursuojantį tarp kelių valstybių.
Šiuo metu karinės paskirties „Heron“ dronas, turintis 1-ą propelerinį variklį, gali pasiekti iki 1500 km atstumą, gabenti iki 290 kg svorio krovinį. Nuo 2005 metų naudojamo orlaivio kaina apie 10 mln. dolerių (9 mln. eurų). Tarp didžiausią kiekį šios šeimos bepiločių skraidyklių turinčių naudotojų figūruoja Brazilija, Indija, Izraelis, Marokas, Turkija.
