Kaip informuoja „Tech Xplore“, į orą pakilo perdarytas „Cessna Grand Caravan 208“ lėktuvas. Jame įmontuotas elektros variklis ir ličio jonų baterijos.
Pranešama, kad elektra varomas lėktuvas sėkmingai atlaikė bandymą ir energijos užteko pusvalandžio skrydžio.
„Cessna Grand Caravan 208“ elektra varomas lėktuvas
© „AEROTEC“
Atsižvelgiantį į iškastinio kuro suteikiamus privalumus – šiuo atveju skrydžio trukmę – teks dar daug ką nuveikti, kol elektra varomi lėktuvai atstos įprastus, bet tai yra svarbus žingsnis link švaresnės aviacijos.
Šiuo metu elektriniu „Cessna Grand Caravan 208“ lėktuvu gali skristi pilotas ir 9 keleiviai, kas yra netgi labai gerai.
Žinoma, didesniems lėktuvams, gabenantiems šimtus keleivių, kol kas nėra praktinių galimybių pritaikyti esamas technologijas. Tiesiog reikia sukurti galingesnius energijos kaupimo įrenginius, kurie galėtų atstoti aviacijoje naudojamus iškastinio kuro degalus.
„Iššūkis yra tas, kad energijos akumuliatoriai nėra tokie galingi, kaip degalai“, - tvirtina elektrinius variklius gaminančios „Magnix“ kompanijos generalinis direktorius Roei Ganzarski. „Mes pasirinkome ličio jonų [technologiją], nes šiuo metu tai yra patikrinta technologija, kuri užtiktina reikiamą energijos kiekį bei saugumą, kas yra labai svarbu aviacijoje.“
Ganzarski teigia, kad šiuo metu energijos kaupimo technologijų ribotumas ir yra pagrindinė problema, kurią išsprendus – aviacijos elektrifikacija būtų neišvengiama. Tai stipriai sumažintų į aplinką išmetamų anglies dioksido bei kitų teršalų kiekius ir keliauti lėktuvais taptų ne tik ekologiška, bet ir pigiau, nei iki šiol, - įsitikinęs Garzinski.
Tai yra dėl to, kad mechaninu požiūriu elektriniai varikliai, palyginus su įprastų lėktuvų varikliais, yra ženkliai paprastesni. Ir tai gali reikšti paprastesnę jų gamybą ir net iki 80 proc. sumažėjusias priežiūros išlaidas, kurios, belieka tikėtis, sumažintų ir galutines skrydžių tokiais lėktuvais bilietų kainų.
