JAV Gynybos Departamentas paskelbė, kad nori naujo kompaktiško branduolinio reaktoriaus, kuris dydžiu būtų panašus į dabar naudojamus tankus. Taip tokia jėgainė galėtų tilpti ir „C-17 Globemaster III“ transportiniame lėktuve. Nepaisant savo kompaktiško dydžio, šis reaktorius vis tiek turėtų pagaminti pakankamai daug elektros energijos.
Naujas reaktorius turėtų tilpti „C-17 Globemaster III“ krovinių skyriuje
© United States Air Force | commons.wikimedia.org
Žinoma, reaktorius negamins energijos „C-17 Globemaster III“ lėktuvui. Šis artimiausiu metu tikrai netaps elektriniu, todėl reaktorius dideliame transportiniame orlaivyje tik keliaus į karštuosius pasaulio kraštus. Aišku, tokia jėgainė būtų labai brangi, tačiau teigiama, kad taip būtų sprendžiama didelė problema. Šiuo metu laikinos JAV pajėgų bazės kitose šalyse naudoja dyzelinius generatorius, kurie ne tik yra labai triukšmingi, bet dar ir reikalauja priežiūros.
Dyzeliniams generatoriams reikia degalų, kurių tiekimas yra tikra problema. Todėl nurodyta, kad naujasis reaktorius privalėtų be kuro papildymo veikti bent trejus metus, o realistiškai - ir gerokai ilgiau. Tokiam reaktoriui taip pat negali būti skirta didelė priežiūra, jis turėtų būti kiek įmanoma labiau autonomiškas. Galiausiai, labai svarbu ir tai, kad toks reaktorius būtų saugus. Šiuolaikinės technologijos saugumą ir taip iškelia į pirmą planą, tačiau sukurti patikimą, saugų ir galingą reaktorių tokiame mažame korpuse nebus lengva.
Reikalavimuose nurodyta, kad toks reaktorius negali sverti daugiau nei 36,3 tonas, o dydis turi būti toks, kad jis lengvai tilptų į „C-17 Globemaster III“ lėktuvą. Kartu tai reiškia, kad toks reaktorius privalėtų būti pritaikytas greitam ir saugiam transportavimui. Reikalavimai galingumui yra gana platūs - nuo 1 iki 10 megavatų.
Skaičiuojama, kad 1 MW energijos pakanka 750-1000 namų, tačiau naujasis reaktorius bus skirtas ne tik bazės energijos poreikiui užtikrinti. Jis taip pat maitins naujos kartos radarus ar net lazerinius ginklus. Galiausiai, toks reaktorius galėtų būti panaudotas ir kitoms reikmėms. Pavyzdžiui, gamtinės katastrofos atveju, kad gyventojai greičiau atgautų elektros energijos tiekimą arba gelbėtojai turėtų reikalingą energiją įrankiams ir apšvietimui.
Maži reaktoriai nėra tokia jau nepasiekiama svajonė. Jie egzistuoja, tačiau sunku užtikrinti jų patikimumą ir efektyvumą. Pavyzdžiui, 1964-1972 metais Antarktidoje buvo naudojamas 1,8 megavatų PM-3A, tačiau per šį laiką jis sugedo 438 kartus. Nedideli reaktoriai kurti ir strateginiams bombonešiams, tačiau šiuos projektus paslėpė nuogąstavimai, kas nutiktų, jei toks lėktuvas sudužtų. Panašių baimių tikrai bus ir dabar - juk ir naujasis reaktorius per visą pasaulį keliaus transportiniais lėktuvais, kurie karo atveju taptų taikiniais.
Paieška archyve
