NASA planų sąraše – nepilotuojamos oro transporto priemonės eksploatavimas kitoje planetoje. Skamba neįtikėtinai, tačiau greičiau nei po dešimtmečio, NASA ketina į Marsą nuskraidinti – droną. Kūrėjų komanda projektuoja mažą, lengvą ir dinamišką oro robotą, kuris būtų ne tik ištvermingas, bet ir atitiktų saugiems skrydžiams keliamus reikalavimus. Be to, siekiama išanalizuoti tinkamiausią maršrutą bei nusileidimo galimybes, kurios, dėl tinkamo pasirengimo, tikėtina, palengvintų drono misiją.
Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija oficialiai pranešė, kad parengiamieji darbai beveik įgyvendinti, todėl šių metų pabaigoje dronas, kuriam suteiktas „Prandtl–M“ vardas, pakils į dangų. Oro robotas bus išbandomas skrydžio metu 100 tūkstančių pėdų aukštyje. Pakilimas į 30 kilometrų aukštį, anot kūrėjų, imituos drono funkcijas Marso atmosferoje. Trečio bandomojo skrydžio metu oro robotas pasieks 450 tūkstančių pėdų aukštį (apie 138 kilometrus).
Vyriausiasis NASA mokslininkas ir „Prandtl-M“ programos vadovas Al Bowers teigia planuojantis, jog skraidyklė būtų balasto, nešamo į Marsą, dalis. „Pasiekęs planetą dronas gebėtų dislokuotis ir skraidyti Marso atmosferoje, jis galėtų nutūpti ir vėl pakilti. „Prandtl-M“ sugebėtų apžvelgti tam tikras vietas, parengtas būsimoms astronautų misijoms. Dronas atsiųstų aukštos kokybės fotografinius žemėlapių vaizdus, suteikiančius informacijos apie tų vietų tvarumą“, – teigia Al Bowers. Mokslininkas taip pat informuoja, kad skraidyklės sparnų ilgis yra beveik šešiasdešimt vienas centimetras, o svoris – mažiau nei keturi šimtai gramų. Tačiau, pasak programos vadovo, kadangi Marso traukos jėga yra mažesnė nei Žemės, tai kūrėjams suteikia galimybę peržengti kilogramo ribą, nes transporto priemonė Marse svers tik pusę kilogramo.
Tinkamai misijai paruoštas dronas bus sukurtas naudojant įvairių medžiagų junginius, taip pat stiklo arba anglies pluoštus. Autoriai mano, jog kruopščiai parengtas bepiločio roboto dizainas padės išvengti nesėkmių išsklendimo metu.
Mokslininkų komanda į drono projektavimo procesą įtraukė ne tik patyrusius inžinierius, bet ir studentus. Programos vadovas tikisi, kad pirmas etapas bus įgyvendintas sklandžiai. Pagrindinė misija oro roboto lauks 2022–2024 metais, o skrydžio laikas, po išsklendimo, truks apie dešimt minučių.
