Autonominis dulkių siurblys gali susiurbti lapelį, ant kurio buvo užrašytas telefono numeris ar kita svarbi informacija. Būtų nepaprastai šaunu, jei siurblys galėtų pastebėti, kad ant lapelio kažkas užrašyta ir praneštų apie tai žmogui.
Fabrikuose dirbantys robotai pasižymi itin didelia galia. Siekiant užtikrinti saugumą jie dažniausiai yra izoliuoti nuo žmonių. Tačiau gali būti, gal ateityje, žmonės turės bendradarbiaudami dirbti kartu su autonominiais robotais. Tuomet turėtų būti užtikrinta, kad robotai nesužeis su jais dirbančių žmonių.
Autonominis automobilis, turintis jutimo sistemą, kuri padeda atpažinti aplinką, atsidūręs avarinėje situacijoje gali trenktis į priekyje esančią mašiną arba stabdyti, rizikuojant susidurti su iš galo važiuojančiu automobiliu. Kyla klausimas ar galima pasitikėti autonominėmis sistemomis, užtikrinant, kad jie nesužalos aplink esančių žmonių ar įrangos.
Taigi mokslininkai, kuriantys pusiau ar visiškai autonominius robotus susiduria su rimtais sunkumais – jie turi numatyti ir įvertinti visas galimas pavojingas situacijas ir rasti būdą kaip robotai galėtų jas išspręsti. Robotai turi sugebėti saugiai atpažinti objektus, daryti sprendimus apie savo tolimesnius veiksmus.
Kalbant apie robotus humanoidus, vis dar nėra aišku kam turėtų būti skiriama atsakomybė už roboto padarytą žalą – roboto kūrėjui, pačiam robotui ar jo savininkui. Gali būti, kad pats naudotojas, nemokėdamas elgtis su robotu, blogai jį užprogramavo ar išmokė jį neteisingai atlikti veiksmą ir dėl to buvo padaryta žala.
Vis dar kyla daug klausimų kaip mes galime patikrinti ar robotų priimami sprendimai yra saugūs ir teisingi. Inžinerijos ir fizinių mokslų tyrimų tarybą (angl. Engineering and Physical Sciences Research Council – EPSRC) Didžiojoje Britanijoje bando rasti atsakymą į šį klausimą. Jie ieško sprendimų kaip būtų galima padaryti autonominius robotus saugesniais. Tris metus truksiantis projektas tirs kaip oficialiai patikrinti ir teisiškai patvirtinti robotų sprendimo priėmimo procesus.
