Verslo segmentas iki paskutinio momento priešinosi vartotojiškiems mobiliems įrenginiams, tačiau Vakarų kompanijos jau kuris laikas modifikuoja savo informacines – valdymo sistemas pagal BYOD koncepciją, t.y. vartotojams leidžiama firmų tinkluose dirbti su savo mobiliais įrenginiais. Tačiau artėja nauja banga – populiarėja dėvima elektronika. Ar pavyks jai atrasti savo vietą versle?
Ekspertų, kuriuos kalbino puslapio „Computerworld“ žurnalistai, teigimu, dėvima elektronika leis padidinti darbuotojų produktyvumo lygį, kadangi leis operatyviai informuoti apie tam tikrus įvykius. Pavyzdžiui, XX a. kritiškai svarbios informacijos gavimui medikai ir biržų makleriai naudojo pranešimų gaviklius.
Šiandien pranešimų gaviklių rolę gali atlikti išmanieji laikrodžiai. Be to, juose galima patalpinti individualias žymas, kurios leidžia be slaptažodžio patekti į informacinę sistemą arba judėti po įvairius pastato biurus savo kompetencijos ribose. Dėvima elektronika gali atsižvelgti į paros laiką ir faktinę žmogaus buvimo vietą, taip primenant apie svarbias užduotis.
Iš kitos pusės, specialistų teigimu, daugelis kompanijų gana inertiškos darbuotojų identifikacijos sferoje – netgi magnetinės kortelės ir RFID žymos išlieka egzotika, jau nekalbat apie įrenginius, kuriuos darbuotojai nešiotų ant riešo. Kalbant apie operatyvų informavimą, šį vaidmenį dabar puikiai atlieka išmanieji telefonai.
Nestabilios ekonomikos laikotarpiu verslo atstovai turėtų matyti svarias priežastis, kodėl jiems reikėtų keisti vienus mobilius įrenginius į kitus, kurių funkcionalumas yra labai panašus, tačiau investicijų reikalauja nemažų.
Kai kurie analitikai mano, kad po maždaug dvidešimties metų apskritai turėsime po oda įsiuvamas žymas, kurios leis darbuotojams atsisakyti įvairių slaptažodžių bei leidimų. Miniatiūrinių daviklių maitinimui užteks žmogaus išskiriamos šilumos, todėl elementų keitimo nereikės. O kol kas korporacijos linkusios apsieiti be dėvimos elektronikos.
Paieška archyve
