Išmani gali būti ir žvejyba. Tai įrodo ambicinga lietuviška inovacijų įmonė „Friday Lab“, kuri renginyje ICT 2013 pristatys unikalų miniatiūrinį echolokatorių „Deeper“.
Tai pirmasis pasaulyje sonaras, veikiantis su išmaniaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais. Teniso kamuoliuko dydžio prietaisas dviem skirtingų dažnių režimais skenuoja viską, kas yra po pačiu įrenginiu – dugno reljefą, vandens temperatūrą ir, žinoma, žuvis. Šią informaciją „Bluetooth“ ryšiu „Deeper“ perduoda į telefono ar planšetinio kompiuterio ekraną.
Palyginti „Deeper“ su konkurentais yra sudėtinga, nes jų paprasčiausiai nėra, todėl tenka lyginti su kitais mobiliais echolokatoriais. Pasak „Friday Lab“ atstovo Rolando Sereikos, „Deeper“ išskirtinumas slypi detalėse: „Visų pirma, kiti echolokatoriai yra sudaryti iš daugybės elementų – kompiuterių su vaizduokliais, laidų, baterijų, tvirtinimo elementų. Tuo tarpu „Deeper“ yra viskas viename ir jis tesveria 100 gramų. Be to, „Deeper“ nebūtina tvirtinti prie valties – pakanka miniatiūrinį prietaisą meškerės pagalba nusimesti į norimą vandens telkinio vietą ir stebėti, kas vyksta po vandeniu. Įrenginys išskirtinis ir tuo, kad naudoja „Bluetooth“ ryšio technologiją, todėl nereikia turėti mobiliojo ryšio ar interneto žvejybos metu“. Nors „Deeper“ ir išsiskiria nedideliu dydžiu, svoriu ir mobilumu, tačiau savo galimybėmis nė kiek nenusileidžia kitiems echolokatoriams – įrenginys skenuoja net ir tai, kas vyksta keturiasdešimties metrų gylyje.
„Friday Lab“ turi ir dar kuo nudžiuginti žvejus visame pasaulyje – įmonės specialistai sukūrė ypač patogią nemokamą mobiliąją žvejybos programėlę. Šioje programėlėje galima matyti žuvų kibadienius – saulės ir mėnulio fazių nustatymo algoritmai apskaičiuoja, kuri diena pasirinktoje vietoje yra geriausia žvejybai. Vartotojai taip pat gali naudotis žemėlapiais, juose pasižymėti tinkamas žvejybos ar prieplaukos vietas, taip pat stebėti penkių dienų orų prognozę. Kadangi programėlė turi užrašinės funkciją, žvejas gali išsaugoti savo laimikio fotografiją kartu su visa informacija apie orus, mėnulio fazę ar lokaciją – tai pagelbėja ruošiantis kitai žvejybai. Taip pat, kiekvienas vartotojas nufotografuotu laimikiu gali pasigirti savo „Facebook“, „Twitter“ ar „Google+“ paskyrose.
