„Intel Haswell“ architektūros procesorių TDP diapazonas turėtų būti platesnis, nei jų pirmtakų – modelių su „Ivy Bridge“ architektūra. Tikimasi, jog stacionarių kompiuterių segmente „Haswell“ atstovų TDP lygis pakils nuo 77 W iki 95 W, tuo tarpu serverių segmente – iki 160 W.
Panašus „pakantumas šilumai“ leidžia tikėtis, jog 2013 m. II ketvirtyje pasirodysiantys procesoriai galės atlaikyti didesnį branduolių įtampos pakėlimą, nei dabartiniai „Ivy Bridge“. Natūralu, jog tai palankiai atsilieps „Haswell“ spartinimo potencialui. Antra vertus, praktikoje žaidimai su ketvirtos „Core“ kartos įtampomis gali tapti ne tokiu jau ir paprastu reikalu, kaip to norėtųsi kompiuterių entuziastams ir ekstremalių režimų fanatams.
Resursas „Fudzilla“ praneša, jog „Haswell“ procesorių energijos valdymo sistema gana žymiai skirsis nuo dabartinių procesorių įtampų reguliavimo metodų. Nuo zoninių įtampos reguliavimo metodų su PLL-grandinėmis kompanija „Intel“ pereis prie visiškai integruoto į procesorių įtampos reguliatoriaus (Fully integrated voltage regulator, FIVR).
Toks metodas leis motininių plokščių gamintojams sutaupyti diskretinių procesoriaus maitinimo posistemės elementų sąskaita, tačiau atskiriems entuziastams su lituokliu rankose neleis modifikuoti procesorių maitinimo posistemės. Galbūt tai jau nėra taip blogai, kadangi dabar tai suteiks šansą programinės įrangos kūrėjams, kurie galės daug lengviau sukurti spartinimui skirtas programas, t. y. spartinimo galimybės prasiplės, o tai daryti bus daug lengviau. Aišku, „Intel“ tokiomis priemonėmis galės daug lengviau kontroliuoti (o gal net ir uždrausti) spartinimo galimybę, tačiau vargu ar tai padarys, kai konkurentai aktyviai propaguoja legalaus spartinimo idėją.
